Lietuvos vietinės kiaulės
| Lietuvos vietinės kiaulės | ||
|---|---|---|
|
| ||
| Sukūrimo vieta |  Lietuva
| |
Lietuvos vietinės kiaulės veislė, kilusi iš Lietuvos. Ši veislė susiformavo lietuvių etninėse žemėse, veikiamos natūralios atrankos ir kai kurių į Lietuvos dvarus įvežtų kiaulių.
Istorija redaguoti
Tai archajinė kiaulių veislė, kuri yra viena seniausių Europoje. Jos archajiškumo bruožas – karoliukai po kaklu. Nors po Antrojo pasaulinio karo jų dar buvo gana daug (ypač krašto pietryčiuose), tačiau iš stambių fermų, platinant Lietuvos baltųjų paršelius, sparčiai nyko ir XX a. pabaigoje jų buvo likę tik pavieniai gyvuliai, kurie ir toliau kryžminami su kitų veislių kiaulėmis. Todėl 1993 m. Lietuvos gyvulininkystės instituto organizuotų prof. J. Šveisčio vadovaujamų ekspedicijų metu pavyko ne tik aptikti, bet ir surinkti negiminingų su vietinių kiaulių požymiais paršelių, iš kurių buvo suformuota pilnos genealoginės struktūros banda ir atkurta Lietuvos vietinių kiaulių mini populiacija Lietuvos gyvulininkystės institute. Iki tol joks veislinis-selekcinis darbas nebuvo vykdomas. Tačiau nuo pat pirmų Lietuvos vietinių kiaulių vadų, atvestų Lietuvos gyvulininkystės institute, visi gyvuliai identifikuojami, registruojami, vykdoma jų produktyvumo kontrolė tiek Instituto fermoje, tiek ir kiaulių kontrolinio penėjimo stotyje.
Remiantis Institute sukauptais duomenimis, 1998 m. buvo parengtas Lietuvos vietinių kiaulių veislinis-selekcinis planas, Lietuvos vietinių kiaulių vertinimo taisyklės. Lietuvos gyvulininkystės instituto vietinių kiaulių banda pripažinta Lietuvos vietinių kiaulių veislynu, kuriame palaikomas stabilus 150–200 vietinių kiaulių skaičius, tačiau tai vienintelė vietinių kiaulių banda. Pas gyventojus galima aptikti tik pavienių vietinių kiaulių, kurių dalis yra gaunamos skaidantis veisiamų kiaulių požymiams arba yra įsigytos jau iš Gyvulininkystės instituto bandos. Nors jau yra sukaupti kelių Lietuvos vietinių kiaulių kartų kilmės ir produktyvumo duomenys, kilmės knyga kol kas neparuošta. Dėl mažo identifikuotų-registruotų vietinių kiaulių skaičiaus, nuolatinio monitoringo ir tiesioginės Lietuvos gyvulininkystės instituto priežiūros, Lietuvos vietinių kiaulių būklę galima laikyti kritine-palaikomąja su stabiliai palaikomu minimaliu gyvulių skaičiumi.
Apie veislę redaguoti
Lietuvos vietinės kiaulės yra vidutinio ilgio, tvirto kūno sudėjimo, nereiklios laikymo ir šėrimo sąlygoms, ramaus būdo. Jos įvairių spalvų – baltos, juodos, rusvos, bet daugiausia – deglos, tiek ilgų, tiek trumpų ausų. Ryškiausias skiriamasis morfologinis požymis – karoliukai po kaklu. Vietinės kiaulės yra lašininio tipo, mažiau reiklios šėrimo ir laikymo sąlygoms, nejautrios tiesioginiams saulės spinduliams, todėl tinka ganyti. Jų oda storesnė ir apaugusi ilgesniais šeriais negu Lietuvos baltųjų. Tačiau Lietuvos vietinės kiaulės yra smulkesnės už Lietuvos baltąsias.
