Lietuvos universitetų rektorių konferencija
| Lietuvos universitetų rektorių konferencija | |
 lot. Conventus rectorum universitatum Lituaniae | |
| Pirmtakas | Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių konferencija (1995-1998) |
|---|---|
| Įkūrėjas | 1995 m. kovo 28 d.[1] |
| Tipas | NVO |
| Būstinė | KTU III rūmai Laisvės al. 13, 44238 Kaunas |
| Narystė | Baltijos universitetų rektorių konferencija Europos universitetų asociacija |
| Generalinis sekretorius | Kęstutis Kriščiūnas[2] |
| Vadovas | Rimvydas Petrauskas |
| Tinklalapis | LURK.lt |
Lietuvos universitetų rektorių konferencija – Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų rektorių organizacija.
Nariai redaguoti
- Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija – viršininkas plk. Juozas Kačergius
- ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas – dr. Dalius Misiūnas
- Kauno technologijos universitetas – prof. Eugenijus Valatka
- Klaipėdos universitetas – prof. Artūras Razbadauskas
- Lietuvos muzikos ir teatro akademija – doc. Judita Žukienė
- Lietuvos sporto universitetas – doc. Diana Rėklaitienė
- Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – prof. Rimantas Benetis
- Mykolo Romerio universitetas – prof. Inga Žalėnienė
- Vilniaus dailės akademija – doc. Ieva Skauronė
- Vilniaus Gedimino technikos universitetas – prof. Romualdas Kliukas
- Vilniaus universitetas – prof. Rimvydas Petrauskas
- Vytauto Didžiojo universitetas – prof. Juozas Augutis
Veikla redaguoti
Tikslai redaguoti
- Siekia katinti mokslo, studijų, kultūros ir ūkio raidą, aukštųjų mokyklų tarpusavio bendradarbiavimą, taip pat bendradarbiavimą su valstybinės valdžios ir vietos savivaldos institucijomis, tarptautinius ryšius.
- Teikia siūlymus studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politikos klausimais, dėl aukštojo mokslo (studijų, aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų perkvalifikavimo, mokslininkų rengimo, universitetų mokslinio ir kūrybinio darbo) valstybės politikos.
- Palaiko ryšius su užsienio ir tarptautinėmis organizacijomis.
Reglamentai redaguoti
Veiklą reglamentuoja 2000 m. Aukštojo mokslo įstatymas, 2002 m. Mokslo ir studijų įstatymas ir kt. įstatymai, 1988 m. Didžioji universitetų chartija ir 2003 m. priimtas statutas.
Struktūra redaguoti
Aukščiausia institucija – narių posėdis, renkantis prezidiumą, prezidentą ir viceprezidentą, generalinį sekretorių ir kanclerį.
Veikia sekretoriatas – nuolat veikianti vykdomoji institucija, Infrastruktūros ir finansų, Mokslo, Studijų komitetai, Informacinių technologijų, Tarptautinių ryšių, Teisės, Sveikatos ir sporto nuolatinės darbo grupės.[3]
Prezidentai redaguoti
- 1995–1996 m. Rolandas Pavilionis
- 1996–2003 m. Juozas Antanavičius
- 2003–2006 m. Vytautas Kaminskas
- 2006–2011 m. Romualdas Ginevičius
- 2011–2012 m. Remigijus Žaliūnas
- 2012–2014 m. Petras Baršauskas
- 2014–2016 m. Alfonsas Daniūnas
- 2016–2017 m. Juozas Augutis
- 2017–2019 m. Artūras Žukauskas
- 2019–2021 m. Eugenijus Valatka
- 2021–2023 m. Rimvydas Petrauskas[4]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ https://rekvizitai.vz.lt/imone/lietuvos_universitetu_rektoriu_konferencija/juridinis-asmuo/
- ↑ https://lurk.lt/sekretoriatas/
- ↑ Lietuvos universitetų rektorių konferencija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 343 psl.
- ↑ https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1846987/petrauskas-perrinktas-lietuvos-universitetu-rektoriu-konferencijos-prezidentu