Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras
|
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
54°43′48″š. pl. 25°14′57″r. ilg. / 54.730095°š. pl. 25.249304°r. ilg.
| Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras |
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras – bendrojo ugdymo mokykla, skirta mokiniams, turintiems didelių specialiųjų ugdymosi poreikių dėl regos sutrikimo, taip kompleksinės negalios, kurios sudėtyje yra regos sutrikimai. Centre mokiniai ugdomi pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo programas, sudarytos sąlygos įgyti pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą. Mokiniams teikiama švietimo pagalba (specialiojo pedagogo, logopedo, tiflopedagogo, socialinio pedagogo ir psichologo pagalba) ir kita pagalba (judesio korekcijos specialisto). Organizuojama popamokinė veikla ir neformalusis vaikų švietimas. Atvykę iš kitų miestų mokiniai apgyvendinami Centro bendrabutyje. Regos sutrikimų turinčių mokinių, besimokančių bendrojo ugdymo mokyklose, tėvai (globėjai, rūpintojai) ir mokytojai yra konsultuojami tiflopedagogų ir kitų švietimo pagalbos specialistų.
Istorija redaguoti
1975 m. rugsėjo 1-ąją Vilniuje, Ateities gatvėje pradėjo veikti 300 vietų aklųjų ir silpnaregių mokykla.
1976 m. lapkričio 23 d. Vilniaus aklųjų ir silpnaregių internatinei mokyklai suteiktas rašytojo Antano Jonyno vardas.
1994 m. vasario 1 d. Vilniaus A. Jonyno aklųjų ir silpnaregių internatinė mokykla ir Aklųjų socialinio ugdymo mokykla nuo vasario 1 d. reorganizuotos į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą (LASUC). (Lietuvos Respublikos Kultūros ir švietimo ministro įsakymas Nr. 48 „Dėl Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro steigimo“).
Direktoriai redaguoti
- Vytautas Jankūnas 1975–1978
- Juozas Petkevičius 1978–1986
- Aloyzas Opulskis 1986–1989
- Angelė Daujotienė 1990–2017
- Nerija Moskalionienė 2017 iki dabar