Lietuvos Metrika

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Lietuvos Metrika – XIV a. pab. – XVIII a. pab. laikotarpio LDK dokumentų archyvas, susidaręs dėl Lietuvos didžiojo kunigaikščio kanceliarijos veiklos. Iki šių dienų išliko virš 600 dokumentų įrašų knygų. Tai vienas svarbiausių LDK istorijos šaltinių. Lietuvos Metriką sudaro įvairūs teisiniai aktai – Lietuvos didžiojo kunigaikščio privilegijos bajorams, LDK sritims bei miestams, bajorystės, įvairių pareigybių ir žemių valdų suteiktys, diplomatiniai, finansiniai dokumentai, teismų sprendimai, korespondencija.

Lietuvos Metrika

Pagrindinė dalis išlikusių Lietuvos Metrikos knygų šiuo metu saugoma Maskvoje, Rusijos valstybės senųjų aktų archyve (РГАДА). 1920 m. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartyje buvo numatyta Lietuvos Metriką grąžinti Lietuvai, tačiau vėliau sovietai savo pažado nevykdė. Dabar Lietuvoje saugomos jų mikrofilmų kopijos.

Istorija

Iki XVI a. pradžios Lietuvos Metrika buvo laikoma Trakų pilyje. Metrikos originalios knygos pradingo Švedų tvano metu Vilniaus Žemutinėje pilyje, o 1594–1607 metais LDK kanclerio Leono Sapiegos pavedimu perrašytos kopijos išvežtos iš Vilniaus 1655 metais, prieš miestą užimant rusams. Kelionėje dalis knygų pradingo, kita dalis saugota Nesvyžiuje. XVIII a. antroje pusėje Metrika buvo pervežta į Varšuvą. Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo dalis knygų pervežta į Sankt Peterburgą, vėliau į Maskvą. 1921 m. dalis knygų iš Maskvos perduota Lenkijai ir saugoma Varšuvoje.