Levis ben Geršomas

Levis ben Geršomas
Gimė 1288 m.
Banjol–siur–Cezas, Langedokas
Mirė 1344 m. balandžio 20 d. (~56 metai)
Perpinjanas
Veikla Talmudo aiškintojas, filosofas, matematikas

Levis ben Geršomas (hebr.לוי בן גרשום‎‏‎, Levi ben Geršom arba Gersonidas, akronimas Ralbag, 1288 m. Banjol–siur–Cezas, Langedokas – 1344 m. balandžio 20 d. Perpinjanas) – Talmudo aiškintojas, filosofas, matematikas.

Biografija redaguoti

Biografinių duomenų beveik neišliko. Filosofijoje sekė Aristotelio idėjomis. Svarbiausias filosofinis veikalas – „Viešpaties kovų knyga“ (Sefer Milhamot Adonai 6 d., parašyta tarp 1317 m. ir 1329 m.). Jame (prieštaraudamas Maimonido teorijai, išdėstytai veikale „Sutrikusiųjų vadovas“, More Nevukhim) Gersonidas nagrinėja sielos nemirtingumo (jį įrodinėja remdamasis universalijų teorija), pranašų ir pranašavimo (šią veiklą jis aiškina kaip žmogaus laisvos valios įrodymą, nes, anot Gersonido, žmogus pats pasirenka bendravimą su universaliu protu), išminties, apvaizdos, dangaus sferų, kūrimo klausimus.

Parašė aritmetikos („Knyga apie skaičius“, Sefer hamispar 1321 m.), trigonometrijos („Apie sinusus, stygas ir lankus“, De sinibus, chordis et arcubus 1342 m.), astronomijos (popiežiaus Klemenso VI įsakymu Gersonido astronomijos veikalas 1342 m. išverstas į lotynų kalbą) studijų, Aristotelio ir Averojaus veikalų komentarų, Euklido veikalo „Pradmenys“ pirmų 5 knygų (1–4 dėstoma planimetrija, 5 – proporcijų teorija) komentarą „Skaičių harmonija“.

Levis ben Geršomas teigė, kad Tora nedraudžia laikyti teisingu to, ką protas suvokia kaip tiesą. Prieštaravo Maimonido pasaulio sukūrimo teorijai, anot jo, pasaulis sukurtas iš pirminės materijos, kuri neturėjo formos ir savybių, Dievas įkvėpė jai esmę, formą, judėjimą ir gyvybę. Nustatytus trylika Toros aiškinimo metodų siekė pakeisti devyniais logikos principais. [1]

Šaltiniai redaguoti

  1. Levis ben Geršomas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 52 psl.