Legnicos kunigaikštystė
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Legnicos kunigaikštystė (lenk. Księstwo Legnickie), Liegnico hercogystė (vok. Herzogtum Liegnitz) – viena iš buvusių Silezijos kunigaikštysčių, kurios sostinė buvo Legnica. Kaip ir daugelis Silezijos kunigaikštysčių ši irgi vėliau papuolė į Bohemijos, po to – Austrijos ir Prūsijos karalystės įtakos sferas.
| Księstwo Legnickie Legnicos kunigaikštystė | ||||
| Čekijos karūnos žemė nuo 1329 m. | ||||
| ||||
|
Herbas nuo 1343 m. | ||||
 | ||||
| Sostinė | Legnica | |||
| Kalbos | lenkų | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Atskilo nuo Vroclavo | 1248 m., 1248 | |||
| - Prijungta prie Prūsijos | 1742 m. | |||
Istorija redaguoti
Legnica nuo 1163 m. buvo Žemutinės Silezijos kunigaikščių būstinė. 1248 m. buvo suformuota Legnicos kunigaikštystės, kurią nuo 1248 iki 1675 m. valdė Silezijos Piastai. Pirmasis kunigaikštis buvo Boleslavas II Raguotasis (Bolesław II Rogatka).
Legnica pagarsėjo po Legnicos mūšio su mongolų kariuomene, kuris įvyko 1241 m. balandžio 9 d. netoli Legnicos. Mūšyje kariuomenė, vadovaujama Silezijos kunigaikščio Henriko II Pamaldžiojo, palaikoma lenkų feodalų, Bavarijos kalnakasių bei riterių ordinų, buvo visiškai mongolų sutriuškinta. Nors mongolai laimėjo, jie giliau į Vakarų Europą nežengė ir atsitraukė, nes mirė jų chanas ir jų karvedžiai turėjo dalyvauti naujo chano rinkimuose. Legnicoje kasmet pažymimos Legnicos mūšio metinės.
XIV a. pradžioje Legnica, būdama kunigaikštystės centras su 16 000 gyventojų, buvo svarbus Centrinės Europos miestas. Miestas ėmė plėstis po to, kai Kačavos upėje aptiko aukso sąnašynus.
Dėl konflikto tarp Boleslavo III sūnų Legnicos kunigaikštystė 1329 m. tapo Bohemijos karalystės vasalu. Politinis silpnumas dėl karo tarp broliško karo tarp Vaclavo I ir Liudvigo I sustiprino Šventosios Romos imperijos įtaką.
Apie 1522 m. kunigaikštystėje prasidėjo reformacija, ir gyventojai tapo liuteronais.
1526 m. mirė Vengrijos ir Bohemijos karalius Liudvikas II Jogailaitis (lenk. Ludwik II Jagiellończyk; veng. II. Lajos), ir Legnicos kunigaikštystę kartu su visa Bohemijos karalyste paveldėjo Habsburgai.
1676 m. Legnicos kunigaikštystę Habsburgai ėmė valdyti tiesiogiai, nes mirė paskutinis Silezijos Piastų atstovas Ježis Vilhelmas (Georg Wilhelm). 1742 m. Silezija, įskaitant Legnicos kunigaikštystę, tapo Prūsijos karalystės dalimi, nes karalius Frydrichas Didysis sumušė Austriją Austrijos įpėdinystės kare.