Legionovas
Legionovas (lenk. Legionowo) – miestas vidurio rytų Lenkijoje, Mazovijos vaivadijoje. Miestas įsikūręs už 23 km į šiaurės rytus nuo Varšuvos miesto centro, 7 km į pietus nuo Zegžės tvenkinio (Jezioro Zegrzyńskie). Administracinis apskrities (Powiat legionowski) centras. 1975–1998 m. laikotarpyje priklausė Varšuvos vaivadijai. Turi apie 50,7 tūkst. gyv.
| Legionovas lenk. Legionowo | |
|---|---|
 
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Lenkija
|
| Vaivadija |  Mazovijos vaivadija
|
| Įkūrimo data | 1877 (įkurtas), 1952 (miesto teisės) |
| Gyventojų | 50 698 |
| Plotas | 13,60 km² |
| Tankumas | 3 728 žm./km² |
| Altitudė | 75–85 m |
| Pašto kodas | 05-118 iki 05-122 |
| Tinklalapis | www.legionowo.pl |
 Vikiteka |
Legionovas |
Mieste išlikęs caro garnizono raudono mūro kareivinių kompleksas, savitos architektūros mediniai XIX a. kurorto vasarnamiai.
Istorija redaguoti
Miestas ėmė kurtis nutiesus geležinkelį į Rytų Prūsiją ir 1877 m. Naujosios Jablonos (Jabłonna Nowa) kaime pastačius geležinkelio stotį. Gretimoje Jablonoje rūmus (dab. Lenkijos Mokslų akademijos kongresų rūmai) buvo pasistatęs Stanislovo Poniatovskio brolis vyskupas Michailas Poniatovskis. 1892 m. čia įsikūrė carinės Rusijos kariuomenės garnizonas, buvo statomos kareivinės. 1912 m. suteiktos miesto teisės. 1919 m. Naujoji Jablona pervadinta Legionovu, pagerbiant caro kareivinėse įsikūrusius lenkų legionus. 1920 rugpjūčio mėn. generolo Liucijaus Želigovskio pajėgos čia suvaidino lemiamą vaidmenį mūšiuose su Raudonąja armija dėl Varšuvos.
Po 1925 m. Legionovas tapo populiaria varšuviečių poilsio vieta. Per II Pasaulinio karą Legionove veikė karo belaisvių lageris Stalag 368 ir žydų getas. Miestas buvo Varšuvos sukilimo dalimi.
Nuorodos redaguoti
- Legionovo miesto oficiali svetainė (lenkų k.)