Ledo rogučių lenktynės

Ledo rogučių lenktynės (angl. ice sledge speed racing) – neįgaliems sportininkams su apatinių galūnių disfunkcija pritaikyta greitojo čiuožimo parolimpinė versija. Lenktynėms naudojama įprasta čiuožykla su 400 m ilgio taku. Pačiūžas atstoja specialios lengvasvorės rogutės (be vairavimo funkcijos). Varžomasi 100, 500, 700, 1 000 ir 1 500 m distancijose, atskirai tarp moterų ir vyrų. Kaip ir įprastame čiuožime, ledo rogutininkai sėdomis išvysto nemenką greitį, judėjimui į priekį naudodamiesi atsispyrimui pritaikytomis lazdomis.

Parolimpinė piktograma

Rogučių „priksleeën“ lenktynės ant užšalusio kanalo Šiaurės Olandijoje, 1966 m.

Lenktynės ant ledo olandiškomis tradicinėmis rogutėmis

Ledo rogutės populiarios Skandinavijos šalyse, kur daugiausiai iškovota parolimpinių apdovanojimų. Olandijoje kartu su neįgaliaisiais priimta lentyniauti ir sveikiems sportininkams. Panašus inventorius naudojamas rogučių ledo ritulio varžybose. Kanadoje organizuojami kasmetiniai ledo rogučių maratonai Halifakso „Emera Oval“ čiuožykloje, kur dalyviais paprastai tampa neįgaliųjų ledo ritulio komandų nariai.

Istorija

Ledo rogučių lenktynės su pertraukomis buvo parolimpinė sporto šaka 1980–1988 m. ir 1994-1998 m.

Šalys parolimpinėse žaidynėse

• 1980 m. Jeile (Norvegija):

Viedta	Šalis				Viso
1	Norvegija	12	14	6	32
2	Suomija	2	0	3	5
3	Švedija	0	0	3	3
Viso		14	14	12	40

• 1984 m. Insbruke (Austrija).
• 1988 m. Insbruke (Austrija).
• 1994 m. Lilehameryje (Norvegija):

Nors dalyvavo 7 šalys (Norvegija, Austrija, Kanada, Estija, Islandija, Japonija ir Olandija), Norvegija iškovojo beveik visus medalius: visus 8 aukso, visus 8 sidabro ir 7 bronzos, ir tik 1 bronzos medalis atiteko Austrijai. Varžybos vyko 16 rungčių, iš kurių po 8 teko moterims ir vyrams.

• 1998 m. Nagane (Japonija):

Vieta	Šalis				Viso
1	Japonija	9	12	11	32
2	Norvegija	7	4	5	16
Viso		16	16	16	48