Le Piui en Veli
Le Piui en Veli (ok. Lo Puèi de Velai, pranc. Le Puy-en-Velay) – miestas Prancūzijos vidurio dalies pietuose, Overnės administraciniame regione, į pietryčius nuo Klermon Ferano; Aukštutinės Luaros departamento centras ir didžiausias miestas. 19 976 gyventojų (2008 m.).
| Le Piui en Veli pranc. Le Puy-en-Velay | |
|---|---|
.svg)
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Prancūzija
|
| Regionas |  Overnė
|
| Kantonas | Piui en Veli |
| Apskritis | Piui en Veli |
| Departamentas | Aukštutinė Luara |
| Meras | Loranas Vokizas |
| Gyventojų | 19 976 |
| Plotas | 16,79 km² |
| Tankumas | 1 190 žm./km² |
| Altitudė | 600−888 m |
| Pašto kodas | 43000 |
| Tinklalapis | mairie-le-puy-en-velay.fr |
 Vikiteka |
Le Piui en Veli |
Geografija redaguoti
Le Piui en Veli įsikūręs Centriniame Masyve, Veli kalnų papėdėje, prie Borno upės, 3 km nuo Luaros aukštupio kairiojo kranto. Geležinkeliai ir plentai veda į Klermon Feraną, Sent Etjeną, plentas į Montelimarą.
Istorija redaguoti
Antikos laikais gyventa keltiškos velavų genties. Nuo IV a. krikščionybės centras, kur, pasak krikščionių legendų, Limožo vyskupas ant kalno įrengė Dievo Motinos altorių; aplink jį vėliau pastatyta katedra. Viduramžiais viena svarbiausių Prancūzijoje piligrimų lankymosi vietų, nuo kurios prasidėjo kelias į Santjago de Kompostelą (Ispanija). Nuo X a. Le Piui en Veli buvo bažnytinė grafystė, kurią nuo XI a. siekė užvaldyti Gijenės kunigaikščiai. 1307 m. Le Piui en Veli pateko į Prancūzijos karaliaus valdžią. Vėliau miestas išliko religinių ir akademinių studijų centru, garsėjo oksitanų kalbos literatūriniais kursais. Per Prancūzijos religinius karus buvo katalikų tvirtovė, ilgai nepripažino dėl sosto tikėjimą pakeitusio Prancūzijos karaliaus Henriko IV valdžios.
Architektūra redaguoti
- Šv. Jono baptisterija, XI a.,
- romaninės, bizantiškosios, maurų ir Karolingų renesanso architektūros bruožų Dievo Motinos katedra, XII a., kurioje saugoma statula „Juodoji Mergelė“ (XVII a.),
- vienuolynas, XII a., XIX a. rekonstruotas, architektas A. Malė,
- romaninės Šv. Mykolo Egiliečio (Saint–Michel de Aiguilhe) ir aštuonkampė Šv. Klaros koplyčios, abi XII a.
- Ant kalvos – Dievo Motinos statula, apie 1860 m.
- Šv. Martyno bažnyčia, XII a. – XV a., į šiaurės vakarus nuo miesto.
Ekonomika redaguoti
Tradicinė nėrinių gamyba, nuo XVII a. Odos, trikotažo, siuvimo, maisto pramonė, automobilių kėbulų gamyba. „Crozatier“ muziejus (archeologija, menas, etnografija, mokslas ir technika, nėriniai ir kt.). Išplėtotas turizmas, miestas nuo viduramžių lankomas keliaujančių maldininkų. [1]
Demografija redaguoti
Nuo 1962 m. gyventojų skaičius skelbiamas oficialiai.[2] [3]
 | ||||||||||
| 1793 m. | 1800 m. | 1806 m. | 1821 m. | 1831 m. | 1836 m. | 1841 m. | 1846 m. | 1851 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 11 060 | 10 601 | 12 318 | 14 844 | 14 930 | 14 924 | 14 674 | 14 995 | 15 723 | ||
| 1856 m. | 1861 m. | 1866 m. | 1872 m. | 1876 m. | 1881 m. | 1886 m. | 1891 m. | 1896 m. | ||
| 16 666 | 17 015 | 19 532 | 19 223 | 19 250 | 18 825 | 19 031 | 20 308 | 20 793 | ||
| 1901 m. | 1906 m. | 1911 m. | 1921 m. | 1926 m. | 1931 m. | 1936 m. | 1946 m. | 1954 m. | ||
| 20 570 | 21 420 | 20 944 | 18 488 | 19 821 | 20 288 | 21 660 | 22 705 | 23 453 | ||
| 1962 m. | 1968 m. | 1975 m. | 1982 m. | 1990 m. | 1999 m. | 2006 m. | - | - | ||
| 25 125 | 26 389 | 26 594 | 24 064 | 21 743 | 20 490 | 19 321 | - | - | ||
| ||||||||||
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Le Piui en Veli. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 26 psl.
- ↑ Recensement de 2006 des communes de la Haute-Loire
- ↑ http://cassini.ehess.fr/ Population par commune avant 1962 (résultats publiés au journal officiel ou conservés aux archives départementales)