Laima Barisaitė
| Laima Barisaitė | |
|---|---|
| Gimė | 1930 m. liepos 18 d. Panevėžys,] |
| Mirė | 2005 m. spalio 11 d. (75 metai) Vilnius |
| Veikla | grafikė |
Laima Sofija Barisaitė-Zelenkevičienė (1930 m. liepos 18 d. Panevėžys – 2005 m. spalio 11 d. Vilnius) – Lietuvos grafikė.
Biografija redaguoti
1954 m. baigė Lietuvos dailės institutą.
Sukūrė spalvotų monotipijų, kartono raižinių, linoraižinių, karpinių, iliustravo knygų, nuliejo akvarelių, nutapė paveikslų. Estampų („Laivai“ 1958 m., „Antakalnis“ 1966 m., triptikas „Šventosios motyvais“ 1983 m.) kompozicija dekoratyvi plokštuminė, piešinys apibendrintas, spalvų deriniai raiškūs.
Ankstyvosios knygų (Antanas Vienuolis. „Puodžiūnkiemis“, 1954 m., „Legendos ir padavimai“, 1957 m., Žemaitė. Raštai t. 1, 3, 1956 m.) iliustracijos smulkaus piešinio. Vėlesniosiose (Julius Janonis.„ Vaikų dienos“, 1963 m., „Mano dainelės“ 1972 m., Petras Cvirka. „Cukriniai avinėliai“, 1964 m., Martynas Vainilaitis. „Mano volungėlė“ 1975 m.) išryškėjo lakoniškumas ir dekoratyvumas.
Nuo 1954 m. kūriniai eksponuoti Lietuvoje ir užsienyje (Lenkija, Čekoslovakija, Vokietija).[1]
Literatūra redaguoti
- Irena Geniušienė. Vaivorykštės spalvomis. Pergalė, 1980 m., nr. 8
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Lijana Šatavičiūtė. Laima Barisaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 652 psl.