Kvecių II pilkapynas
| Kvecių II pilkapynas | |||
|---|---|---|---|
  Kvecių II pilkapynas |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Kretingos seniūnija | ||
| Plotas | 0,2 ha | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis iki Kr. | ||
| Žvalgytas | 1948, 1957, 1959, 1963 m. | ||
Kvecių pilkapynas, vadinamas Katmilžiais – buvęs pilkapynas pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kveciuose (Kretingos seniūnija), 0,3 km į pietvakarius nuo kelio 2308 Kretinga–Rūdaičiai–Žibininkai , Treinupio (Tenžės kairiojo intako) dešiniajame krante.
Vieta redaguoti
Pilkapynas buvo įrengtas Tenžės ir Treinupio santakoje esančios aukštumos pakilumoje. Šiuo metu teritorija ariama. Pilkapių žymių nesimato.
Teritorija apėmė apie 0,2 ha plotą.
Į pietvakarius yra Kvecių pilkapynas ir kapinynas.
Istorija redaguoti
Pilkapyną sudarė 4 pilkapiai, vadinami Katmilžiais. Pietinėje dalyje stūksojo didžiausias, 12 m skersmens, iki 2 m aukščio pilkapis, vadintas Kaukuru. Kiti 3 pilkapiai buvo išsidėstę į šiaurę - šiaurės rytus nuo jo. 1937–1938 m. išardyti, akmenys išrinkti ir išvežti Klaipėdos uosto statyboms, teritorija suarta.[1] Ardant Kaukurą, rasta anglių, pelenų, degintų kaulų ir žalvarinis įmovinis ietigalis.[2]
1948 m. pilkapyną išaiškino, 1957 m. žvalgė Ignas Jablonskis, 1958 m. – Juozas Mickevičius, 1963 m. – Algimantas Merkevičius.
Pilkapiai datuojami bronzos amžiaus pabaiga – ankstyvuoju geležies amžiumi. 1972–1977 m. – respublikinės reikšmės archeologijos paminklas (AR533),[3]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Pilkapiai II, Kvecių k., Rūdaičių apyl. - Archeologinio paminklo pasas. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 4, b. 13. - L. 75–79
- ↑ Algimantas Merkevičius. Kvecių pilkapynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 374 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973. - P. 138, eil. Nr. 533
Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas (tęsinys). - Vilnius, 1977. - Eil. Nr. AR533