Kutaisis – antrasis pagal dydį Gruzijos miestas, Imeretijos regiono centras. Išsidėstęs prie Rionio upės, 125–300 m virš jūros lygio. Svarbus transporto centras. Geležinkelio linija jungia Kutaisį su Tbilisiu. 14 km į vakarus nuo miesto veikia Kutaisio oro uostas. Mašinų, transporto priemonių gamybos, chemijos, baldų, statybinių medžiagų, maisto pramonė. Svarbus mokslo ir kultūros centras. Funkcionuoja kelios aukštosios mokyklos – teisės ir ekonomikos universitatas, pedagoginis institutas, technikos universitetas. Operos ir baleto, dramos teatrai, filharmonija.

Kutaisis
ქუთაისი
Bagrato katedra
Kutaisis
Kutaisis
42°15′0″ š. pl. 42°42′0″ r. ilg. / 42.25000°š. pl. 42.70000°r. ilg. / 42.25000; 42.70000 (Kutaisis)
Laiko juosta: (UTC+4)
Valstybė Gruzijos vėliava Gruzija
Regionas Imeretija
Gyventojų (2014[1]) 147 635
Plotas 70 km²
Tankumas (2014[1]) 2 109 žm./km²
Altitudė 300 m
Vikiteka Kutaisis
Kirčiavimas Kutaìsis

Istorija redaguoti

Antikoje vadintas Aea arba Aia. Kutaisis buvo Kolchidės karalystės sostinė. Laikoma, kad Kutaisis/Aia buvo argonautų kelionės tikslas ir karaliaus Ajeto rezidencija.

Nuo 806 m. – Abchazijos karalystės sostinė. Nuo 975 m. iki 1122 m., Tbilisio išvadavimo iš turkų, Kutaisis buvo Gruzijos karalystės sostinė. XV a. – 1810 m. – Imeretijos karalystės sostinė. Nuo 1810 m. Rusijos imperijos dalis. 1921 m. mieste laikinai rezidavo Gruzijos Respublikos vyriausybė.

Architektūra redaguoti

Senamiestyje išlikęs viduramžių gatvių tinklas. Daug architektūros paminklų. Bagrato katedros griuvėsiai ir Gelačio vienuolynas keli km į rytus nuo miesto įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Mieste taip pat yra Sataplijos urvas, kuriame galima išvysti dinozaurų pėdsakus, Gegučio rūmai, Gruzijos monarchų rezidencija, Motsametos bažnyčia ir kiti senovės paminklai.

Lietuviai redaguoti

1945 m. spalio mėn. į Kutaisio lagerį netoli miesto iš Jelšankos lagerio (Rusija, Saratovo sritis) buvo atvežta apie 1900 Lietuvos gyventojų, daugiausia lenkų ir lietuvių iš TSRS okupuotos Lietuvos išvežtų 1945 m. kovo – birželio mėn. Jie gyveno lageryje kartu su A. Vlasovo armijos kariais, Raudonosios armijos kareiviais ir karininkais, grįžusiais iš vokiečių nelaisvės, karo belaisviais japonais. Kaliniai statė automobilių gamyklą. Apie 1200 Lietuvos tremtinių 1947 m. buvo perkelta į kitus Rusijos lagerius, kitiems leista grįžti į Lietuvą arba išvykti į Lenkiją.[2]

Sportas redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Cites & towns of Georgia
  2. Aldona JuodvalkytėKutaisis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 235 psl.

Nuorodos redaguoti