Kumetynas
Kumetynas – dvaro samdinių darbininkų, kumečių gyvenamieji namai, pirkia.[1][2]
Istorija redaguoti
Kumetynas priklausė dvaro sodybos kompleksui. XVIII a. pabaigoje–XX a. viduryje kumetyne buvo įkurdinami samdomi, dvaro ūkyje dirbę darbininkai – kumečiai ir jų šeimos. Samdinių apgyvendinimui dvaro sodyboje buvo pastatomas tam skirtas gyvenamasis pastatas, dvarininkas leido laikyti gyvulius, skirdavo sklypą šeimos daržui. Priklausomai nuo dvaro valdų dydžio, jam galėjo priklausyti ne vienas, o daugiau kumetynų, pvz. Jašiūnų dvare buvo 3, Pakruojo dvare – 9 kumetynai.
Kaip visuomenės sluoksnis kumečiai išnyko, Lietuvoje įsitvirtinus sovietinei valdžiai, per 1940–1941 m. žemės reformą. Kumetynai, dažnai buvę erdvūs statiniai, kolūkiniais metais buvo paversti daugiabučiais būstais.
Istoriniuose aprašymuose minėtas kumetynuose buvęs samdinių išnaudojimas, vyravęs skurdas šiais laikais kumetyno sąvokai suteikia neigiamą prasmę, siejančią su tamsiu, asocialiu gyvenimu, vargana tikrove.[3]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Kumetynas. lkz.lt
- ↑ [1] Kumetynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
- ↑ Algirdas Pilvelis. Skurdo paveldas. aidas.lt
Nuorodos redaguoti
- Kultūros vertybių registras. Lietuvos dvarų kumetynai Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto.