Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymai
Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymai arba Vegeberichtai (vok. Die Litauischen Wegeberichte) – XIV a. pabaigos – XV a. pradžios kryžiuočių žvalgų, daugiausia prūsų, pranešimų apie maršrutus į vakarinę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalį, rinkinys.
Sudaryti 1384–1402 m. Tikslas – nurodyti Vokiečių ordinui patogesnius puolimo maršrutus. Aprašyta didesnė Užnemunės, Dzūkijos dalis, Žemaitijos ir Aukštaitijos pietiniai pasieniai, tolimesnės sritys, nurodyti keliai, brastos, upės, pelkės, miškai, užkardos, pilys, sodžiai, didžiojo kunigaikščio ir bajorų kiemai, dėl karų apleistos gyvenvietės.
Nors daugelis geografinių objektų rinkinyje nurodyti gana netiksliai ir dabar juos sunku identifikuoti, „Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymai“ – svarbus istorijos šaltinis viduramžių Lietuvos istorinei geografijai ir socialiniams ekonominiams santykiams tirti.[1]
Išspausdintas Theodor Hirsch: Scriptores rerum Prussicarum, Band 2, Teil VI Die Chronik Wigands von Marburg: Originalfragmente, lateinische Uebersetzung und sonstige Überreste, Beilage I: Die litauischen Wegeberichte S. 662–711 1863; reprintas 1965 m.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Edvardas Gudavičius. Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 476 psl.
- Kraštas ir žmonės I, parengė Juozas Jurginis ir Aleksandras Šidlauskas, Vilnius, 1983 m.
- Čelkis T. Keliais po viduramžių Lietuvą. I: XIII–XV amžiaus pirmosios pusės sausumos kelių samprata“, Lituanistica, 2013, t. 59, Nr. 2 (92), 61–76.