Kristupas Mykolas Sapiega
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Kristupas Mykolas Sapiega | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Sapiegos | |
| |
| Herbas „Lis“ | |
| Gimė | 1607 m. liepos 10 d. |
| Mirė | 1631 m. liepos 17 d. (24 metai) |
| Tėvas | Leonas Sapiega |
| Motina | Elžbieta Radvilaitė |
 Vikiteka |
Kristupas Mykolas Sapiega |
Kristupas Mykolas Sapiega (1607 m. rugpjūčio 10 d., Ružanai – 1631 m. rugpjūčio 17 d.) – LDK valstybinis veikėjas, Lietuvos didysis pastalininkas (1630–1631 m.) ir Lietuvos didysis raštininkas (1631 m.).
Biografija redaguoti
Lietuvos magnatų Sapiegų giminės, Čereisko-Ružano linijos atstovas, herbo „Lis“ savininkas, Lietuvos didžiojo kanclerio Leono Sapiegos (1557–1633) vyresnysis sūnus nuo antros santuokos su Elžbieta Radvilaite (iki 1586–1611). Turėjo brolius Joną Stanislovą ir Kazimierą Leoną.
Po namų mokslo ir mokymosi Vilniaus akademijoje baigimo Kristupas Mykolas Sapiega 1621 metais buvo išsiųstas su jaunesniuoju broliu Kazimieru Leonu tęsti mokslus užsienyje. Mokėsi Miunchene, Ingolštate. 1624 metais susirgo tuberkulioze ir kartu su jaunesniuoju broliu sugrįžo į tėvynę. Po neužsitęsusio gydymosi Kristupas Mykolas Sapiega pakartotinai išvyko į užsienį, 1627 metais įstojo į Lioveno universitetą. Vėliau gyveno, po to išvyko į Italiją, kur mokėsi Bolonijos (1628) ir Padujos universitetuose (1629). Progresuojanti liga privertė vėl grįžti namo.
1629 ir 1630 metais buvo du kartus renkamas į seimą. 1630 rugpjūtį gavo Lietuvos didžiojo pastalininkio pareigybę, o 1631 metų kovą tapo Lietuvos didžiuoju raštininku.
Mirė nuo tuberkuliozės 1631 metų rugpjūčio 17 d., nebuvo vedęs, vaikų nepaliko.
Buvo užsiėmęs istorine ir literatūrine veikla, buvo Dmitrijaus Apsišaukėlio istorijos autorius – „Opowiedzenie dziejów Dymitra cara» и труда «Theses politicae ex Aristotelis libris de republica“.
Literatūra redaguoti
- Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 788 с.: іл. ISBN 985-11-0378-0.