Krainos marka

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Krainos marka (vok. Mark Krain, slovėn. Kranjska krajina), kitaip Karniolos marka (lot. marchia Carniola) – pasienio regionas (marka) pietrytinėje Šventojoje Romos imperijoje IX–XIV a. Markos teritorijos apėmė didžiąją dalį dabartinės Slovėnijos (Krainos istorinį regioną).

marcha Carniola Krainos marka
Šventosios Romos imperijos marka
← IX a. pab. – 1364 →
Location of Marka buvo Karintijos kunigaikštystės (ruda) pietuose
Sostinė	Krainburgas, Laibachas
Kalbos	lotynų, vokiečių (slovėnų)
Valdymo forma	monarchija
Krainos markgrafas
1040–1044 (pirmasis)	Popas I
1358–1364 (paskutinis)	Rudolfas IV
Era	viduramžiai
- Įkurta	IX a. pab. m.
- Tapo kunigaikštyste	1364 m.

Istorija

Iki IX a. būsimosios markos teritorijos priklausė Karantanijai. Kaip atskiras teritorinis vienetas tikriausiai suformuota IX a. pabaigoje, po to, kai kraštą nusiaubė madjarai. Dėl madjarų grėsmės Rytų Frankų karalystės pakraštys buvo ypatingai militarizuotas, čia suformuotos kelios markos, tarp kurių buvo ir Kraina. Iš pradžių marka buvo pavaldi Bavarijos kunigaikštystei, o 976 m. priskirta naujai sukurtai Karintijos kunigaikštystei.

1040 m. ji tapo nepriklausoma nuo Karintijos ir jai priskirta mažesnė Vindijos marka. Nuo tada Kraina buvo žinoma kaip Krainos ir Vindijos marka. Šį atskyrimą nulėmė krašto kultūros skirtingumas: Karintijos žemėse į šiaurę nuo Karavankės kalnų vietos slavai buvo sparčiai germanizuoti, tuo tarpu į pietus nuo kalnagūbrio buvusi Kraina liko slaviška.

Pirmasis Krainos markgrafas buvo Istrijos markgrafas Popas I. Nuo tada Kraina buvo susijusi dinastine unija su Istrijos marka. Čia valdė Veimaro, Sponheimo, Andecho grafai. Tuo metu Kraina plėtėsi ir gavo priėjimą prie jūros. Nuo 1077 m. Kraina buvo priskirta Akvilėjos patriarchatui. Patriarchai nuolat kirtosi su vietiniais markgrafais. Tuo metu iš Krainos markos atsiskyrė Gerco, Celjės grafystės.

1245 m. Akvilėjos patriarchas marką perdavė Austrijos kunigaikščiui Babenbergui Frydrichui II, o šiam mirus – Karintijos kunigaikščiui Ulrichui III. Šis 1268 m. palikimu paliko Krainą Bohemijos karaliui Otokarui II, kuris tuo metu užvaldė milžinišką Europos teritoriją nuo Baltijos iki Adrijos jūrų. Tačiau jau 1276 m. po konflikto su Habsburgu Rudolfu I, jis buvo priverstas atiduoti didžiąją dalį savo žemių. Po Rudolfo mirties Krainą paveldėjo Menhardinerių giminė, kuri valdė iki 1335 m. Tuo metu Kraina vėl perėjo Habsburgams ir taip buvo įjungta į Habsburgų monarchiją.

1364 m. Austrijos, Štirijos, Karintijos kunigaikštis ir Tirolio grafas Rudolfas IV pakėlė Krainos markgrafystę į kunigaikštystės lygmenį ir titulavosi Krainos kunigaikščiu.

Markgrafai

• Popas I, 1040–1044 m.,
• Ulrichas I, 1045–1070 m.,
• Popas II, 1070–1098 m.,
• Ulrichas III, 1098–1107 m.

Sponheimo grafai:

• Engelbertas, 1107–1124 m.,
• Engelbertas II, 1124–1173 m.

Andecho grafai:

• Bertoldas I, 1173–1188 m.,
• Bertoldas II, 1188–1204 m.,
• Henrikas, 1204–1228 m.,
• Otonas I, 1228–1234 m.,
• Otonas II, 1234–1248 m.

Babenbergai:

• Frydrichas II Karingasis, 1245–1246 m.

Sponheimo grafas:

• Ulrichas III, 1248–1269 m.

Pšemislai:

• Otokaras II, 1269–1276 m.

Habsburgai:

• Rudolfas, 1276–1286 m.

Meinhardinai:

• Meinhardas, 1286–1295 m.,
• Henrikas, 1295–1335 m.

Habsburgai:

• Albertas II (1335–1358) m.,
• Rudolfas II (1358–1365) m.