Kotošas

Kotošas Kotosh
Kotošo liekanos
Kotošas
Koordinatės	9°55′51″ p. pl. 76°16′46″ v. ilg.
Vieta	Huanuko departamentas, Peru
Regionas	Senovės Peru
Istorija
Pastatytas	XXVIII amžius pr. m. e.
Laikotarpis	ikikeraminis periodas–tarpinis periodas
Informacija
Kasinėjimų datos	nuo 1960 m.
Žvalgytas	nuo 1934 m.

Kotošas (isp. Kotosh) – archeologinė vietovė Peru, Huanuko departamente, Huanuko slėnyje, 4 km į vakarus nuo Huanuko miesto. Vieta buvo gyvenama nuo vėlyvojo archajinio iki ankstyvojo viduriniojo laikotarpio.

Kotošas nuo seno buvo žinomas kaip lobių ieškotojų huaka. 1934 m. čia archeologas Javier Pulgar Vidal atrado priešinkinio laikotarpio keramikos, vėliau Kotošą tyrinėjo Julio César Tello. Jis šį miestą siejo su iš Amazonijos atkeliavusiomis gentimis, vėliau pradėjusioms Čavino kultūrą. 1960 m. Kotošo tyrinėjimais užsiėmė Tokijo universiteto archeologai Seichis Icumis, Kazuo Terada, antropologas Toširikas Sono. Japonai 1963 m. čia atrado taip vadinamą „Sukryžiuotų rankų šventyklą“ (isp. Templo de las Manos Cruzadas) – vieną seniausių Amerikoje.

Šventyklos sienos su nišomis, o po jomis pavaizduoti sukryžiuotų rankų bareljefai. Japonų mokslininkai tas rankas laikė kulto objektu. Šventykla buvo atkasta: nustatyta, kad ji buvo pastatyta ~1800 m. pr. m. e., užkelta ant 8 m aukščio platformos, į ją vedė laiptai, o į patalpas buvo patenkama per 2,25 m aukščio vartus. Sukryžiuotų rankų šventykloje aptiktos židinio liekanos bei oro tiekimo sistema, kad amžinoji ugnis neužgestų.

Taip pat skaitykite

• El Paraisas
• Karalis

Nuorodos

• Apie Kotošą