Kortajo kultūra
Kortajo kultūra (pranc. Civilisation de Cortaillod) – neolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal radinius prie Kortajo miestelio Nešatelio ežero vakariniame krante (Šveicarija).
Arealas redaguoti
Kortajo kultūra 3800–2500 m. pr. m. e. buvo paplitusi dabartinėje Šiaurės vakarų Šveicarijoje ir rytų Prancūzijoje. Ji susiklostė iš Šasė kultūros ir vietinių kultūrų.
Kultūra redaguoti
Kortajo kultūrai būdingi tamsios spalvos poliruoti, dažniausiai neornamentuoti, siek tiek profiliuoti apskritadugniai indai ir elnio rago dirbiniai, puošti geometriniai ornamentais. Šveicarijos teritorijoje gyvenvietės daugiausia kurtos ežerų pakrantėse, žmonės gyveno ant polių statytuose stulpiniuose stačiakampiuose būstuose; rasta gyvenviečių, aptvertų daugiau, kaip 2 m aukščio medinėmis tvoromis. Prancūzijos teritorijoje gyventa urvuose arba atvirose gyvenvietėse.
Kortajo kultūros žmonės vertėsi medžiokle ir žvejyba, augino javus, laikė naminius gyvulius, veisė sodus – dažniausiai sodino obelis. Naudojo daugiausia titnaginius ir raginius medinius įrankius; rasta titnaginių gremžtukų, grandukų, strėlių antgalių, raginių žeberklų ir iečių antgalių, medinis samtis. Ankstyvesnio laikotarpio keramikai būdinga plonasieniai indai, vėlyvesniu – puošni inkrustacija. Kortajo kultūros veikiama susiklostė Lagocos kultūra.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Kortajo kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 782 psl.
Literatūra redaguoti
- Alain Orcel; John Francuz, Les vestiges des villages Cortaillod : état des recherches en 1980 (sédimentologie, structures et chronologie), Bern: Staatlicher Lehrmittelverlag, 1981. OCLC 63395329
- Schibler, J. 2006. The economy and environment of the 4th and 3rd millennia BC in the northern Alpine foreland based on studies of animal bones. Environmental Archaeology 11(1): 49-64
- Werner E. Stöckli, civilisation de Cortaillod, 2005