Kontempliacija
Kontempliacija (lot. contemplatio = (įsi)žiūrėjimas) – didelis susikaupimas, susitelkimas, susimąstymas; misticizme – aukščiausio pažinimo rūšis, kuri remiasi intuicija; pasyvus tikrovės suvokimas[1]. Kontempliatyvus asmuo yra linkęs į kontempliaciją, susimąstymą, sutelkiantis dėmesį į savo vidaus pasaulį; pasyviai stebi tikrovę[2].
Istorija redaguoti
Romėnų augūrai pranašaudavo ateitį, stebėdami tam tikrą iš anksto apibrėžtą dangaus sritį, lot. Templum („stebėjimo erdvę“) paukščių skrydį ir aiškindavo, bandė nuspėti. Analogiškai ant žemės buvo išskiriamas tam tikra šventa vieta, žemės plotas, kuris buvo pašvęstas tik dievybei (tas plotas taip pat buvo vadinamas templum).
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Kontempliacija
- ↑ Kokie galimi žodžio „kontempliuoti“ lietuviški pakaitai? Archyvuota kopija 2017-11-07 iš Wayback Machine projekto. VLKK
|
Šis su psichologija susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |