Konsulinis diptikas
Konsulinis diptikas (gr. diptychos 'dvigubas, dukart sudėtas') – tai diptikas, pagamintas dažniausiai iš įmantriai raižyto dramblio kaulo, Bizantijoje teiktas konsulams, jiems pradedant eiti šias aukštas pareigas.
Istorija redaguoti
Konsulinių diptikų (senovinių varstomų užrašų lentelių) kūrimas ir gamyba, skyrimo tvarka buvo apspręsta imperatoriaus Teodosijaus II valdymo metu Teodosijaus kodekse 438 m. Jie buvo numatyti skirti tik konsulams, tačiau ir žemesnio rango valstybės tarnai, vietos aristokratai apeidavo šią taisyklę ir diptikais pažymėdavo kurkas mažiau reikšmingus įvykius. Yra žinomi ir ankstesni šių diptikų pavyzdžiai, pvz., seniausias jų yra datuojamas 406 m. Valdant Justinianui I, jie nustojo gyvavę (paskutinis žinomas diptikas datuojamas 541 m.).
Meninė vertė redaguoti
Konsuliniai diptikai buvo svarbi vėlyvosios Romos imperijos meno dalis, įtakota antikinio meno stiliaus, personifikacijos tradicijų. Diptikai VI amžiuje įprasmino bizantiškojo stiliaus atsiradimą bendrame graikų ir Rytų kultūrų fone. Dėka šių daugelio išlikusių kūrinių yra praturtinama istorinių asmenybių tyrinėjimo medžiaga. Diptikams išsilaikyti iki šių dienų pagelbėjo tai, kad vėlesniais viduramžiais jie buvo panaudojami kaip puošnūs senųjų bažnytinių knygų viršeliai.
Ant diptiko lentelių buvo išraižomas konsulo atvaizdas (visu ūgiu arba iki krūtinės), įrėmintas vainiko ornamentu. Be to, puošybai buvo naudojamos įvairios gyvenimo scenos iš cirko, teatro, hipodromo, galynėjimosi su laukiniais žvėrimis varžybų. Diptikų lentelės buvo padengiamos dažais, kitos – inkrustuojamos brangakmeniais. Pagrindinės dirbtuvės buvo imperijos sostinėse Romoje ir Konstantinopolyje.
