Konstantinas Parčevskis (1801)
| Konstantinas Parčevskis lenk. Konstanty Parczewski rus. Константин Парчевский | |
|---|---|
| |
| Parčevskiai | |
| |
| Nałęcz | |
| Gimė | 1801 m. rugpjūčio 19 d. Raudondvaris , Vilniaus gubernija |
| Mirė | 1855 m. rugsėjo 8 d. (54 metai) Oseras, Prancūzija |
| Tėvas | Ignotas Parčevskis |
| Motina | Salomėja Dzievonskytė |
| Sutuoktinis (-ė) | Natalija Lipinskaitė |
| Vaikai | Rožė |
Konstantinas Parčevskis (lenk. Konstanty Parczewski, rus. Константин Парчевский, 1801 m. rugpjūčio 19 d. Raudondvaryje, Vilniaus aps., Vilniaus gubernija – 1855 m. rugsėjo 8 d. Osere, Prancūzija) – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Nałęcz herbo bajoras, Vilniaus pavieto 1831 m. sukilėlių vadas, politinis emigrantas.
Biografija redaguoti
Kilęs iš Lenkijos karalystės bajorų giminės Lietuvos šakos. Tėvas Ignotas Parčevskis. Motina Salomėja Dzievonskytė. Broliai Antanas Parčevskis, Aleksandras Parčevskis. Sesuo Rožė Parčevskytė užaugusi tapo žinoma tapytoja.
Mokslo žinių pagrindus gavęs namuose, studijavo Vilniaus universitete, priklausė slaptai filaretų draugijai[1]. Baigęs mokslus apsigyveno Raudondvaryje prie Nemenčinės, tvarkė paveldėtą dvaro ūkį, pasisakė už baudžiavos panaikinimą. Palaikė draugiškus ryšius su poetu Adomu Mickevičiumi.
Prasidėjus 1830–1831 m. sukilimui, Nemenčinės, Joniškio, Dubingių ir Inturkės apylinkėse surinko sukilėlių kariuomenės dalinį, kuriame buvo 400 ietininkų, 345 šauliai ir 75 raiteliai[2]. Jo kovotojų gretose trumpą laiką buvo ir Emilija Pliaterytė. Konstantino Parčevskio vadovaujami sukilėliai užėmė Nemenčinę ir ginė nuo rusų rytines Vilniaus prieigas, stengėsi kontroliuoti perkėlas per Neries ir Žeimenos upes. Sukilimui pralaimėjus, pasitraukė į Prūsiją, o iš jos emigravo į Prancūziją. Apsigyveno Paryžiuje, kuriame sunkiai vertėsi, gyveno daugiausia iš uždarbio, kurį gaudavo smuikuodamas, paskelbdamas sukilimo metu pradėtus rašyti prisiminimus, kuriuos spaudino emigrantų leidinyje „Pamiętniki Polskie“, išėjusiame 1844–1845 m. Paryžiuje. Vėliau persikėlė į Oserą.
Palaidotas Osero kapinėse, o ant jo kapo iškilo lenkų emigrantų aukomis pastatytas paminklas. Konstantino Parčevskio vardu pavadinta Nemenčinės gimnazija.
Šeima redaguoti
Konstantinas Parčevskis vedė Nataliją Lipinskaitę, su kuria susilaukė dukters Rožės.
Dvarai redaguoti
Po tėvo mirties su vyresniuoju broliu Aleksandru, tėvo broliu Antonijumi ir seserimi Rože paveldėjo Raudondvarį prie Nemenčinės bei Židomlės dvarą prie Gardino. Po 1831 m. sukilimo K. Parčevskiui emigravus į Prancūziją, jo valdas rusų valdžia konfiskavo.