Konstanca

Konstanca (rumun. Constanţa) – Rumunijos miestas, įsikūręs prie Juodosios jūros, Dobrudžos srities centrinis miestas ir Kontancos apskrities centras.

Konstanca rumun. Constanţa

Konstancos panorama

Konstanca 44°10′0″ š. pl. 28°38′0″ r. ilg. / 44.16667°š. pl. 28.63333°r. ilg. / 44.16667; 28.63333 (Konstanca)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Rumunija
Apskritis	Konstancos apskritis

Gyventojų (2021^[1])	263 707
Plotas	125 km²
Tankumas (2021^[1])	2 110 žm./km²
Altitudė	25 m

Vikiteka	Konstanca

Kirčiavimas	Konstánca

Konstancos jūrų uostas yra 39,26 km² ploto ir apie 30 km ilgio – jis laikomas didžiausiu uostu Juodojoje jūroje ir vienu didžiausių Europoje^[2] (išvežamas aliejus, javai). Yra tarptautinis oro uostas, geležinkelis į Bukareštą. Mašinų gamyba, statybinių medžiagų, plaušienos ir popieriaus, maisto (vyno, aliejaus) pramonė, laivų statykla.

Yra nacionalinis istorijos ir archeologijos muziejus, sinagoga, mečetė, stačiatikių katedra, akvariumas.^[3]

Vienas iš Konstancos rajonų Mamajos kurortas yra pats populiariausias šalies kurortas. Jis yra 8 km ilgio ir vos 300 m pločio. Kurortas praktiškai neturi nuolatinių gyventojų – dauguma žmonių čia būna tik vasarą.

Istorija redaguoti

Dabartinės Konstancos vietoje VII a. pr. m. e. įkurta graikų kolonija Tomai arba Tomis (sen. gr. Τόμις). Tai seniausias miestas Rumunijoje. Ilgą laiką priklausė Odrisidų valstybei. 29 m. pr. m. e. jį užkariavo romėnai. 17–18 m. į Tomus buvo ištremtas ir čia mirė romėnų poetas Ovidijus. VI a. pr. imperatorius Konstantinas I miestą perstatė ir pavadino Konstantiniana (savo sesers Konstantijos garbei). Vėliai miestas priklausė Bizantijai, nuo VII a. Bulgarijai, 1413–1878 m. Osmanų imperijai (vadinta turk. Köstondje, virto kaimu). 1878 m. atiteko Rumunijai, ėmus plėtoti pramonę, pastačius uostą labai išaugo.^[4]