Komarnas

Šis straipsnis apie miestą Slovakijoje. Apie miestą Ukrainoje skaitykite straipsnyje Komarnas (Ukraina).

Komarnas (svk. Komárno, veng. Komárom) – Slovakijos miestas Nitros krašte prie Dunojaus. Kitame krante įsikūręs Vengrijos Komaromas. Subyrėjus Austrijos-Vengrijos imperijai, po I Pasaulinio karo buvęs vienas miestas liko padalintas pusiau per Dunojų pravestos valstybių sienos ir priklauso dviem kaimyninėms valstybėms. Abi dalis jungia Elžbietos tiltas. Komarnas įsikūręs prie Dunojaus ir Vaho santakos, svarbus upių uostas, laivų statykla.

Komarnas svk. Komárno

Miesto centre plytinti Europos aikštė'

Komarnas 47°45′48″ š. pl. 18°07′42″ r. ilg. / 47.76333°š. pl. 18.12833°r. ilg. / 47.76333; 18.12833 (Komarnas)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Slovakija
Kraštas	Nitros kraštas

Įkūrimo data	1075
Meras	Anton Marek

Gyventojų (2022 m.^[1])	32 643
Plotas	102,807 km²
Tankumas (2022 m.^[1])	318 žm./km²
Altitudė	112 m

Pašto kodas	945 01
Tinklalapis	www.komarno.sk
Vikiteka	Komarnas

Kirčiavimas	Kòmarnas

Demografija redaguoti

Mieste gyvena 34 561 gyventojas (2013 m. duomenys). Tai etninių vengrų Slovakijoje centras – čia jie sudaro 60 % visų miesto gyventojų, slovakai – 34,7 %. Nemažą dalį sudaro ir serbų mažuma, įsikūrusi nuo XVII a. serbų migracijos iš Osmanų imperijos į Habsburgų monarchijos teritorijas.

Istorija redaguoti

I a. šioje vietoje įsikūrė romėnų gyvenvietė Brigetio. IV a. juos išstūmė barbarai. Vėliau atsikraustė avarai ir slavai. VIII a. tampa Didžiosios Moravijos dalimi. IX a. čia pasirodo vengrai, X a. pastatoma tvirtovė. Miesto vardas pirmą kartą istorijos šaltiniuose paminimas 1075 m. 1265 m. Bela IV suteikia miesto teises. XVI a. statoma Senoji tvirtovė atremti Osmanų imperijos puolimą. Nuo XVIII a. tapo laisvu karališkuoju miestu. 1870 m. užbaigiama viena svarbiausių tvirtovių Austrijoje-Vengrijoje. Imperijai žlungant pagal Trianono sutartį (1920 m.) didžioji miesto dalis atiteko sukurtai Čekoslovakijos valstybei, mažesnioji – Vengrijai.

II Pasaulinio karo metu miestą kontroliavo Vokietija, gindama piečiau įsikūrusias strategines naftos perdirbimo gamyklas. Karo metu sugriauti upių tiltai, jungiantys atskiras miesto dalis. Pokaryje pradėta vystyti upių laivybą, ėmė veikti atstatyta laivų statykla.

Kultūra redaguoti

Miestas turi gerai išlaikytą senamiestį, restauruotus istorinius statinius: rotušę, teismo rūmus, Klapkos aikštę, šv. Andrejaus bažnyčią, Dunojaus muziejų, Komarno tvirtovės statinius, kitus objektus, pritaikytus šiuolaikinio gyvenimo poreikiams.

Viena iš turistinių atrakcijų yra miesto centre plytinti istorinė Europos aikštė, atspindinti europiečių siekį po Antrojo pasaulinio karo gyventi taikiame sambūvyje. Aikštę puošia XXI a. pr. pastatytų septyniolika skulptūrų, skirtų žemyno istorijoje ryškius pėdsakus palikusiems asmenims: tai šventieji Švč. Mergelė Marija, Šv. Benediktas Nursijietis, Šv. Brigita Švedė ir kiti; valdovai Zigmantas Liuksemburgietis, Kalmanas, Liudviko I bei kt. Įvažiavimo į kiemus vartams ir atskiriems bokšteliams taip pat suteikti iškilių asmenybių vardai. Aikštėje iškilę gyvenamieji ir prekybiniai pastatai reprezentuoja atskiras valstybes (Lietuvos Respublikai skirtame name yra įsikūrusi namų apyvokos reikmenų parduotuvė).^[2]