Khoekhoen
Nama XX a. pradžioje
Nama XX a. pradžioje
Populiacija šalyse Botsvana, Namibija, PAR
Kalba (-os) koisanų kalbos
Religijos Koikojų mitologija
Giminingos etninės grupės sanai, kosai, zulai

Koikojai (khoekhoen), kitaip žinomi kaip hotentotai, choichojai, chojai − kultūriškai susijusių tautų grupė, gyvenanti Pietinėje Afrikoje, daugiausia dabartinėje Botsvanoje ir Namibijoje.[1] Jie sudaro dalį koisanų ir išskiriami nuo sanų.

Jų savivardis kilo iš žodžio khoe, reiškiančio „žmogus“, jį sudvigubinus ir pridėjus daugiskaitos galūnę n. Tokiu būdu jis reiškia "žmonių žmonės". Pavadinimas „hotentotai“ buvo duotas kolonistų vakariečių. Dabar šis terminas laikomas žeminančiu.

Koikojai kalba keletu giminingų kalbų, kurių dauguma priklauso koisanų kalbų koikojų kalbų grupei.

Įvairovė redaguoti

XIX a. buvo žinomos keletas didelių koikojų etninių grupių, pavyzdžiui, nama, einiai, korana, xiri ir kt. Šiuo metu tėra išlikę trys koikojų etninės grupės: nama, damarai ir haiǁom, visos kalbančios namų kalba.

Istorija ir kultūra redaguoti

 
Svarbiausias koikojų gyvulys – karvės, kurių veislė kilusi iš ngunių galvijo.

Koikojų etnogenezė įvyko kažkur Botsvanoje, primityviems koisanų protėviams bendraujant su kultūriškai pažangesniais bantais, iš kurių šie perėmė keramikos, metalų lydimo, gyvulininkystės tradicijas. Taip jie išsiskyrė nuo sanų (bušmėnų), kurie liko medžiotojai-rankiotojai. Šis išsiskyrimas įvyko I mūsų eros tūkstantmetyje.

Tuo metu koikojai, stumiami iš šiaurės rytų bantų, migravo dviem pagrindiniais srautais - į vakarus iki pakrantės ir po to į pietus, ir tiesiogiai į pietus, kirsdami Highveldą.

Nuo XVII a. koikojams susiduriant su europiečiais, jų tarpe plito ligos, netenkant žemių prasidėjo tarpusavio karai, kurie išnaikino didelę dalį populiacijos. Kolonizacija sunaikino tradicinę visuomenės struktūrą, gyvenimo būdą. Atėmus jų žemes, didelė dalis koikojų ėmė tarnauti kolonizatorių fermose, dalis jų susimaišė su kitomis bantų grupėmis - ypač daug jų dalyvavo kosų etnogenezėje. Nemaža dalis koikojų maišėsi su afrikanais. Taip susiformavo spalvotųjų etninės grupės, pvz., basteriai ir kt.

Didžiausia iki XX a. išlikusi koikojų etninė grupė buvo nama, kurie nuožmiai kovojo su kolonizatoriais Namibijoje. Jiems pralaimėjus, 1904-07 m. vyko hererų ir namų genocidas, kurio metu išnaikinta pusė namų populiacijos.

Šaltiniai redaguoti

  1. Hotentotai. Koikojai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 664 psl.