Kloakiniai
| Monotremata | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Trumpasnapė echidna (Tachyglossus aculeatus) | ||||||||
Ančiasnapis (Ornithorhynchus anatinus) | ||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||
|
Kloakiniai (Monotremata) – žinduolių (Mammalia) būrys. Vieninteliai deda kiaušinius, o jauniklius maitina pienu. Kloakinių kūno temperatūra žemesnė, nei placentinių ar sterblinių. Kloakiniai yra vieni iš nedaugelio elektrorecepcija pasižyminčių žinduolių.
Klasifikacija redaguoti
Žinduoliams kloakiniai priskirti todėl, kad turi pieno liaukas (be spenių) ir kailį – daug žinduoliams skiriamų požymių neturi. Kloakiniais (lot. monotremata – viena anga) pavadinti dėl kloakos – bendros virškinimo, šlapimo ir dauginimosi sistemų ertmės.
Kloakiniams priklauso ančiasnapiai ir echidnos. Šiuo metu gyvena tik viena ančiasnapių rūšis. Echidnos skirstomos į 2 rūšis ir 8 porūšius. Keturi porūšiai gyvena tropiniuose Naujosios Gvinėjos kalnų miškuose. Nors turi spyglius, bet ežiams echidnos negiminingos.
- Šeima. Echidniniai (Tachyglossidae)
- Echidna, arba trumpasnapė echidna (Tachyglossus aculeatus)
- Proechidna, arba ilgasnapė echidna (Zaglossus bruijni)
- Šeima. Ančiasnapiniai (Ornithorhynchidae)
- Ančiasnapis (Ornithorhynchus anatinus).
Kilmė redaguoti
Ir kloakinių, ir placentinių žinduolių protėviai buvo tie patys. Nuo pagrindinės atšakos, kaip manoma, kloakiniai atsiskyrė prieš 200 mln. metų. Dabartinė jų išvaizda tokia pat, kaip ir prieš 15 mln. metų.
Fiziologija redaguoti
Kloakinių medžiagų apykaitos norma pagal žinduolių standartus yra labai žema. Ančiasnapio vidutinė kūno temperatūra - 31 °C, palyginimui, sterblinių - 35 °C, o placentinių žinduolių - 37 °C.[1][2] Remiantis tyrimais, manoma, kad tokia kūno temperatūra buvo laipsniškas prisitaikymas prie atšiaurių ribinių aplinkos nišų, kuriuose sugebėjo išgyventi keletas egzistuojančių monoterminių rūšių.[3][4]
Kloakinių piene yra gausu antibakterinio baltymo, kurio nėra kituose žinduoliuose, manoma, jog jis galbūt kompensuoja pieno suvartojimo būdą, kai yra nenaudojami speneliai.[5]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „Thermal Biology of the Platypus“. Davidson College. 1999. Suarchyvuotas originalas March 6, 2012. Nuoroda tikrinta 2006-09-14.
- ↑ „Control Systems Part 2“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-10-08. Nuoroda tikrinta 6 July 2016.
- ↑ J.M. Watson and J.A.M. Graves (1988). „Monotreme Cell-Cycles and the Evolution of Homeothermy“. Australian Journal of Zoology. CSIRO. 36 (5): 573–584. doi:10.1071/ZO9880573.
- ↑ T.J. Dawson, T.R. Grant and D. Fanning (1979). „Standard Metabolism of Monotremes and the Evolution of Homeothermy“. Australian Journal of Zoology. CSIRO. 27 (4): 511–515. doi:10.1071/ZO9790511.
- ↑ Bisana, S.; Kumar, S.; Rismiller, P.; Nicol, S. C.; Lefèvre, C.; Nicholas, K. R.; Sharp, J. A. (2013-01-09). „Identification and Functional Characterization of a Novel Monotreme- Specific Antibacterial Protein Expressed during Lactation“. PLoS ONE. 8 (1): e53686. doi:10.1371/journal.pone.0053686. PMC 3541144. PMID 23326486.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: unflagged free DOI (link)
