Klevalapis platanas
| Platanus x acerifolia |
|---|
 Klevalapis platanas (Platanus x acerifolia) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Platanus x acerifolia (Aiton) Willd., 1805 |
| Sinonimai |
|
Klevalapis platanas (Platanus x acerifolia) – magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, plataninių (Platanaceae) šeimos, platanų (Platanus) genties lapus metantis plačialapis ir vienanamių augalų hibridinis medis, kurio atskiri vyriški ir moteriški žiedai sukrauti ant to paties vieno medžio.
Paplitimas redaguoti
Daugiausiai paplitę Europos švelnesnio klimato šalyse, ypač Ispanijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Anglijoje, Vokietijoje, bei kaip dekoratyvinis medis introdukuotas kai kuriose JAV vietovėse. Jiems augti ir derėti Lietuvoje yra nepalankios klimatinės sąlygos ir dėl žiemos laiku užsitęsiančių šalčių visai nušąla, o išlikę apšalę prastai vegetuoja. Arčiausia Lietuvos jų augimo linija arba šiaurės rytų paplitimo arealas nusidriekęs linija nuo Gdansko iki Minsko, o nuo pastarojo miesto į pietus iki Rostovo prie Dono. Gerai auga vidutinio derlingumo, vidutinio drėgnumo ar drėgnuose, bet gerai pralaidžiuose dirvožemiuose. Mėgsta neužpavėsintas, saulėtas vietas. Priskiriamas 5-9 augalijos atšiaurumo zonoms.
Matmenys redaguoti
Greitai augantys ir gana stambūs medžiai, užauga 20–35 m, rečiau 40 m ir aukštesni. Kamieno skersmuo iki 3 m arba kartais daugiau. Rekordinio aukščio medis – 48,56 m išmatuotas augantis Anglijos Dorseto grafystėje esančiame Blandford Forum miestelyje.
Amžius redaguoti
Manoma, kad maksimaliai išgyvena iki 1000 metų. Pagal apytiksliai nustatytą amžių, dabar augantis vienas seniausių žinomas Prancūzijos centro šiaurės Il de Franso regione, Senos ir Marno departamente esančiame Šėsi (Chessy) miestelyje – medžiui apie 393 metų (skaičiuojant pagal 2012 m.).
Apibūdinimas redaguoti
Laja apvali, retoka, skėstašakė. Kamienas dažnai labai nelygus, gumbuotas, o jo žievė lygi, margai pilkšvų atspalvių ir lupasi nedideliais, plonais lakšteliais, kurie šalia medžio dažnai buna nukritę ant žemės. Pumpurai, rausvi, buki, kiaušiniškos arba kūgiškos formos iki 1 cm ilgio. Jo lapai labai karpytos formos, giliai triskiaučiai, rečiau penkiaskiaučiai, dideli, 10–20 cm ilgio ir 12–25 cm pločio, kurie iš pirmo žvilgsnio primena paprastojo klevo lapus. Lapų skiautės stambiai dantytos ir trumpai nusmailėjusios. Jauni lapeliai plaukuoti, veltiniški, vėliau viršutinė jų pusė plika, tamsokai žalios spalvos, žvilganti, apatinė pusė šviesiai žalia, plaukuota tik pagysliais. Lapkotis 3–10 cm ilgio, iš pradžių veltiniškai plaukuotas, vėliau apauga retais plaukeliais. Žiedai smulkūs, vyriškieji gelsvi, moteriški rausvi, rutuliškuose žiedynuose, kurie dažniausiai po 2-6 ant vieno 6-8 cm ilgio kotelio. Vaisiai 2-3 cm skersmens, rudi, apvalūs, savotiškai dygliuoti, dydžiu, išvaizda, forma labai panašūs į Lietuvoje introdukuotų kaštoninių medžių vaisius. Šie nusvirę vaisiai subręsta per šešis mėnesius ir kabėdami išsilaiko iki pat pavasario. Per žiemą vaisius pamažu suskyla ir jo viduje išlaisvina esančias 2–3 mm ilgio gausias sėklytes.
Kultivarai ir kitos jų formos redaguoti
- Platanus x acerifolia Augustine Henry – aukštai augantis kultivaras, o lapai labai dideli, blyškiai žali.
- Platanus x acerifolia Bloodgood – vienas pirmųjų kultivarų išveistų atsparių degulių ligai, kurioms įprasta rūšis nėra atspari.
- Platanus x acerifolia Columbia – lapai tamsiai žali.
- Platanus x acerifolia Liberty – piramydės formos greitai augantis kultivaras. Atsparus netikrai miltligei, deguliams, karščiui bei sausrai.
- Platanus x acerifolia Metzam – auga energingai su piramydine forma. Lapai žvilgančiai žali su rausvu atspalviu.
- Platanus x acerifolia Mirkovec – eaukštas medelis ar kaip krūmas su įvairiaspalvėmis lapų dėmelėmis – rožinės, kremo, bronzos spalvomis.
- Platanus x acerifolia Pyramidalis – šis kultivaras dažnas Londone su ryškiai žvilgančiais žaliais lapais ir su jiems būdingesne savybe turėti tiesesnes šakas.
- Platanus x acerifolia Suttneri – lapai žali, išmarginti su kremo, balta spalva.
- Platanus x acerifolia Yarwood – labai atsparus netikrai miltligei, bet neatsparus degulių ligai, bei prastos formos. Kalifornijoje juos sodinti atsisakyta.
Panaudojimas redaguoti
Klevalapis platanas pakankamai atsparus vėjovartoms, labai atsparus oro užterštumui ir turėdamas gana glaudžią, kompaktišką šaknų sistemą, labai plačiai išplatintas kai kurių vakarų ir pietų Europos miestų gatvėse ir parkuose. Daug jų augančių Londono gatvėse bei parkuose. Daugiausiai tik jais apsodinti vieni pagrindiniai Londone Green ir Sent Džeimso parkai, daug augančių Hyde parke, kuriuose medžiai pasiekę brandos amžių, tarp kurių didelė dalis su labai storais kamienais. Šių medžių sėklomis minta voveraitės, kai kurie paukšteliai.
Istorija redaguoti
Klevalapių platanų kilmė prasidėjo apie 1650 m. Ispanijoje ir Anglijoje, savaime susikryžminus vakariniam (Platanus occidentalis) ir rytiniam (Platanus orientalis) platanams. Botaninėje literatūroje pirmą kartą juos apibūdino 1789 m. škotų botanikas William Aiton augalų kataloge – „Hortus Kewensis“, kaip rytinio platano (Platanus orientalis) atmaina.
Nuorodos redaguoti
- Mokslinis lotynų kalba pavadinimas ir sinonimai per (theplantlist.org)[neveikianti nuoroda], (ipni.org), (tropicos.org) anglų k.
- Platanus x acerifolia (missouribotanicalgarden.org) anglų k.
- Platanus x acerifolia – London Planetree (plantfacts.osu.edu) anglų k.
- Platanus × hispanica AGM (rhs.org) Archyvuota kopija 2013-09-27 iš Wayback Machine projekto. anglų k.
- Platanus acerifolia (efloras.org) anglų k.
- The thickest, tallest, and oldest London planes – Platanus × hispanica (monumentaltrees.com) anglų k.
- Germination of London Plane (platanus acerifolia) www.treeseedonline.com anglų k.
Galerija redaguoti
-
Rudenėjant, klevalapio platano vaisius ir lapai -
Pageltęs klevalapio platano lapas ir vaisius -
