Kleckas
Klèckas[1] (blrs. Клецк, Клецак; rus. Клецк) – miestas pietvakarinėje Baltarusijoje, Minsko srityje, 36 km į pietvakarius nuo Minsko, prie Pripetės intako Lanės upės. Klecko rajono centras. Per Klecką eina geležinkelis Baranovičiai–Mogiliavas. Vyrauja maisto (duonos, konservų, vyno, pieno, vaisių, daržovių), medienos apdirbimo ir baldų pramonė, pašarų gamyba.
| Kleckas blrs. Клецк, rus. Клецк | |
|---|---|
 
| |
.jpg) | |
| Laiko juosta: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Baltarusija
|
| Sritis |  Minsko sritis
|
| Rajonas | Klecko rajonas |
| Gyventojų | 11 383 |
| Tinklalapis | http://www.kletsk.minsk-region.by |
 Vikiteka |
Kleckas |
Istorija redaguoti
Archeologinių tyrimų, kuriuos atliko Vitoldas Henselis, duomenimis I–V a. Klecko vietoje buvo baltų gyvenvietė, X a. pabaigoje atsikėlė slavai, XI a. pastatyta medinė pilis. Rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1127 m.[2] XI–XIII a. pastatyti miesto, turėjusio 7,7 ha plotą, įtvirtinimai. XIII a. viduryje miestą sudegino, manoma, mongolai-totoriai, kurį laiką Kleckas buvo apleistas, vėliau atstatytas. Nuo XIV a. pirmos pusės priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1398 m. minimas Klecko kunigaikštis Jomantas Tuluntaitis (Jamont Tuluntovič). Per Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vidaus karą 1433 m. Žygimanto Kęstutaičio kariuomenė prie Klecko įveikė Švitrigailos karius. 1503 m. miestą sudegino Krymo totoriai. 1506 m. rugpjūčio 5 d. prie miestelio įvyko Klecko mūšis, kuriame 7-10 tūkstančių vyrų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė, kuriai vadovavo Lietuvos dvaro maršalka Mykolas Glinskis, sumušė totorių chano Baty Girėjaus 30 000 raitelių armiją.
1522–1556 m. pagal Ldk Žygimanto Senojo privilegiją Klecką valdė jo žmona Bona Sforca. XVI a. pirmoje pusėje Klecke įsikūrė žydų bendruomenė. 1551 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas Klecką padovanojo Mikalojui Radvilai Juodajam, faktiškai Radvilos Klecką valdė nuo 1558 m., 1586–1939 m. čia buvo jų Klecko ordinacijos centras, tai spartino miesto plėtrą. 1652 m. rugpjūčio 27 d. suteiktos Magdeburgo teisės.
XVI a. septintame dešimtmetyje Klecko bažnyčia atiteko evangelikams reformatams (kalvinams), pamokslininku joje kurį laiką dirbo Simonas Budnas. XVII–XVIII a. mieste veikė 3 cechai. Per XVII a. vidurio karą Klecką nusiaubė ir sudegino Rusijos kariuomenė. 1683 m. ordinatas Stanislovas Kazimieras Radvila pastatydino dominikonų vienuolyną ir katalikų bažnyčią. XVII–XIX a. Klecke ir buvo dvi unitų bažnyčios. 1706 m. per Šiaurės karą, Rusijos karinį junginį sumušė ir miestą sudegino švedai.
Nuo 1793 m. Kleckas priklausė Rusijos imperijai, buvo Slucko apskrities Klecko valsčiaus centras.[3] 1921–1939 m. Klecką valdė Lenkija. 1939 m. įsijungusi į II pasaulinį karą, Klecką užėmė Raudonoji armija ir perdavė Baltarusijos TSR. 1940 m. gavo miesto teises.[4] 1941–1944 m. Klecką buvo okupavusi nacių Vokietija, 1941 m. spalio 6 d. prie Klecko nužudyta apie 4000 žmonių, daugiausia žydų, dar apie 2000 kitų išgabenti į koncentracijos stovyklas.[5]
-
Kleckas XVII a. (Tomo Makovskio raižinys -
Miestelio gaisrininkai (1895 m.) -
Vilniaus gatvė (1928 m.) -
Totorių mečetė (1932 m.) -
1937 m. gaisras, dega dominikonų bažnyčia -
Turgaus aikštė Antrojo pasaulinio karo metu
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
_(3).jpg)
.jpg)
Gyventojai redaguoti
 | |||||||
| 1551 m. | 1641 m. | 1683 m. | 1713 m. | 1897 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 700 137 sodybos |
2 000 448 sodybos |
1 100 217 sodybų |
600 152 sodybos |
4 700 | 5 700 | ||
| 1997 m. | 2002 m. | 2005 m. | 2022 m. | - | - | ||
| 11 000 | 11 000 | 9 600 | 11 383 | - | - | ||
| |||||||
Žymūs žmonės redaguoti
- Albertas Radvila, I valdytojas 1586–1592 m.
- Jonas Albertas Radvila, II valdytojas 1592–1626 m.
- Mykolas Karolis Radvila, III valdytojas 1626–1656 m.
- Stanislovas Kazimieras Radvila, IV valdytojas 1656–1690 m.
- Dominykas Mikalojus Radvila, V valdytojas 1690–1697 m.
- Jonas Mikalojus Radvila, VI valdytojas 1697–1729 m.
- Juozapas Mikalojus Radvila
- Martynas Mikalojus Radvila, IX valdytojas 1782 m.
- Mykolas Jeronimas Radvila, X valdytojas 1782–1831 m.
- Mykolas Gedeonas Jeronimas Radvila, XI valdytojas 1831–1850 m.
- Antanas Vilhelmas Radvila, XI valdytojas 1850–1904 m.
- Jurgis Frydrichas Radvila, XIII valdytojas 1914 m.
- Antanas Albertas Radvila, XIV valdytojas 1914–1935 m.
- Leonas Vladislovas Radvila, XV valdytojas 1935–1939 m.
Architektūra redaguoti
- 1683 m. Radvilų pastatyta Baroko stiliaus bažnyčia, XIX a. perstatyta į pravoslavų cerkvę. Po Antrojo pasaulinio karo pirmą kartą remontuota 1994 m.
- Radvilų įkurtas dominikonų vienuolynas, kuriame nuo 1795 m. veikė bajorų mokykla.
- Cerkvė, pastatyta 1879 m.
- Sinagoga, perstatyta XIX ir XX a.
- Klecko istorijos etnografijos muziejus.
Sportas redaguoti
- FK Kleckas (futbolo klubas);[6]
- FK Klečask (buvęs futbolo klubas, 2007–2012);
- Klecko miesto stadionas, kurio talpa 1 000 žiūrovų.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Kleckas. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 851
- ↑ Kleck. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 122 psl. (lenk.)
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 215
- ↑ Kleckas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 248 psl.
- ↑ https://www.transfermarkt.ru/fk-kletsk/startseite/verein/52092