Kivis (vaisius)

Kiviai – subtropikuose ir vidutinėse platumose augantys aktinidijinių (Actinidiaceae) šeimos, aktinidijų (Actinidia) genčiai priklausančios kivinės aktinidijos vaisiai. Kai kur jie vadinami kiniškais agrastais.

Pavadinimo kilmė redaguoti

Vaisiaus pavadinimas kilo nuo Naujosios Zelandijos simbolio – paukščio kivio, kadangi jo forma ir spalva panaši į šį paukštį. Firma, pirmą kartą pristačiusi kivius į rinką, vadinosi „Kiwi“, o jos emblemoje pavaizduotas paukštis kivis.

Istorija redaguoti

XX a. pradžioje laukinė aktinidija, kurios vaisius svėrė tik 30 g, buvo atvežta į Naująją Zelandiją. Ten išvesta kultūrinė stambiavaisė kiniška aktinidija, kurios vaisiaus svoris siekia 100 g, žymiai pagerėjo skoninės savybės.

Dabartiniais laikais kiviai daugiausia auginami subtropinio klimato šalyse, ypač Italijoje, Naujojoje Zelandijoje, Čilėje.

Vaisiai redaguoti

Kiviai yra kiaušinio formos, žaliu sultingu minkštimu ir mažomis juodomis sėklomis uogos, kurias veda vijoklinis augalas (Actinidia chinensis). Dažniausios aktinidijos rūšies Actinidia deliciosa kivio vaisių ilgis yra apie 6 cm, skersmuo – apie 4,5–5,5 cm. Kivių svoris – 86–90 gramų. Odelė žalsvai ruda, padengta smulkiais pūkeliais. Auginami specialiuose soduose, sklypuose. Yra išvesta „Gold kiwi“ rūšis, kurios minkštimas geltonos spalvos.

Mityba redaguoti

Kivis gausus vitamino C, kuris stiprina imuninę sistemą. Jie veikia kaip antioksidantai, stiprina organizmo gyvybines funkcijas, palaiko odos elastingumą. Juose esantis magnis stiprina raumenis. Suvalgę vieną kivi per dieną gauname visą vitamino C reikiamą dozę rekomenduojamą paros normos.

Kivių skonis apibūdinamas kaip agrastų, žemuogių, bananų, melionų, obuolių ir ananasų aromatų derinys.

Kivis valgomas šviežias, nuluptas ir supjaustytas griežinėliais ar perpjautas pusiau, jo dedama į daržovių mišraines ar tyres, ledus ir šerbetus. Iš vaisių verdama uogienė, džemas, marmeladas, želė, gaminamas likeris ir vynas.

Gydomosios savybės redaguoti

Saldžiuose sultinguose vaisiuose yra labai gausu vitamino C, kalio bei įvairių biologiškai aktyvių medžiagų.

Kiviuose esantis kalis naudingas sergantiems hipertonija, esant jodo deficitui. Vaisiai skatina riebalų sudeginimą, kurie blokuoja arterijas, taip organizme sumažėja riebiųjų rūgščių ir trombų susidarymo rizika.

Svarbiausi kivių augintojai – 2005 (mln. t)
Italija	0,48
Naujoji Zelandija	0,28
Čilė	0,15
Prancūzija	0,08
Graikija	0,04
Japonija	0,04
JAV	0,02
Iranas	0,02
Kanada	0,01
Iš viso pasaulyje	1,12
Šaltinis: JT maisto ir žemės ūkio organizacija (MŽŪO) [1]

Šaltiniai redaguoti

Vikiteka: Kivis (vaisius) – vaizdinė ir garsinė medžiaga