Kipro ir Lietuvos santykiai
Kipro ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Kipro ir Lietuvos.
 |
Kipro ir Lietuvos santykiai |  |
 Lietuva (oranžinė) ir Kipras (žalia) pasaulio žemėlapyje | ||
| Pagrindinės datos: | ||
| • De jure pripažinimas iš Kipro pusės: 1991 m. rugsėjo 12 d. | ||
| • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1992 m. gruodžio 3 d. | ||
| Prekybos apimtys (2020):[1] | ||
| • Lietuva → Kipras: 10,2 mln. eur. | ||
| • Kipras → Lietuva: 22,2 mln. eur. | ||
| Turistų srautai: | ||
| • Kipras → Lietuva (2020): 552[1] | ||
Kipras Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 12 d. Diplomatiniai santykiai užmegzti 1992 m. gruodžio 3 d.
Abi šalys yra ES, eurozonos, kitų tarptautinių organizacijų narės. Lietuvos Respublika nuosekliai laikosi Šiaurės Kipro nepripažinimo politikos.[2]
Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Atėnuose (Graikijoje). Vilniuje veikia Kipro Respublikos garbės konsulatas, Nikosijoje – Lietuvos garbės generalinis konsulatas. Kiprui atstovauja diplomatas, reziduojantis Varšuvoje (nuo maždaug 2002 m. Kipro ambasada Lenkijoje akredituota ir Lietuvai).
Kipre nuo 2018 m. įsteigta Kipro lietuvių bendruomenė, pastoviai gyvena apie 760 lietuvių[3] (2011 m. gyveno 716 Lietuvos piliečių).[4] Savo ruožtu Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 26 Kipro piliečiai.[5]
Santykių istorija redaguoti
Pirmieji kontaktai redaguoti
Nėra žinių apie kipriečių ir lietuvių ryšius iki Kipro valstybės sukūrimo 1960 m.
Santykiai Lietuvos okupacijos metais redaguoti
1960 m. Kipras paskelbė nepriklausomybę nuo Britų imperijos.
Sovietinės okupacijos laikais Kipras palaikė ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis.[6]
Santykiai po 1991 m. redaguoti
Iki 1990 m. Kipre gyveno vos keli lietuviai – viena pirmųjų lietuvių saloje į Kiprą atvyko 1989 metais.[3] Taip pat yra vos keli lietuviai, gyvenantys ginčytina teritorija laikomame Šiaurės Kipre. Pietiniame Kipre daugiau lietuvių apsigyveno Lietuvai įstojus į ES.[3]
Nuo santykių užmezgimo tarp šalių pasirašyta dvišalių sutarčių: Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kipro Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo turizmo srityje (1994 m.), sutartis dėl abipusio vizų režimo panaikinimo (1995 m.), sutartis dėl oro susisiekimo (1997 m.), sutartis dėl prekybinės laivybos (2000 m.), sutartis dėl tarptautinio keleivių ir krovinių vežimo kelių transportu (2000 m.), sutartis dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos (2013 m.)[7]
Dvišaliai vizitai redaguoti
1991 m. lapkričio 25 d. įvyko Kipro Respublikos Prezidento specialiojo pasiuntinio A. A. Nikolaidžio vizitas Lietuvoje – pirmojo aukšto Kipro pareigūno vizitas Lietuvoje.[8]
2010 m. sausio 26-27 d. įvyko Kipro užsienio reikalų ministro Marko Kiprianu vizitas į Lietuvą. 2010 m. kovo 11-12 dienomis Kipro prezidento pasiuntinys Titas Christofidis dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės 20-ųjų metinių minėjimo ceremonijoje.[9]
2012 m. sausio 12 d. į Lietuvą atvyko Kipro Europos reikalų viceministras Andrėjas D. Mavrojanis, 2012 m. birželio 15-17 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis atvyko į Kiprą. Tų pačių metų birželio 12 dieną Vilniuje surengtas verslo forumas „Kipras-Lietuva“. Organizatorius – Kipro prekybos centras Varšuvoje, bendradarbiaujant su Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmais.
2013 m. lapkričio 28-29 d. Lietuvoje su darbo vizitu lankėsi Kipro prezidentas Nikas Anastasiadis, kur dalyvavo Vilniuje vykusiame Rytų partnerystės viršūnių susitikime.[9]
Švietimo, mokslo, sporto ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas redaguoti
Tiek Lietuvos, tiek Kipro universitetai dalyvauja Erasmus+ mainų programoje.
Lietuvos ir Kipro vyrų futbolo rinktinės iki 2021 m. gruodžio yra tarpusavyje sužaidusios trejas rungtynes.
Ekonominiai santykiai redaguoti
2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Kipro siekė 32,4 mln. eurų, o Kipras buvo 67-as pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partneris.[1]
Prekybos balanse vyrauja importas iš Kipro į Lietuvą.
- Eksportas sudaro 10,2 mln. eurų; Kipras yra 79-as pagal prekybos apimtis eksporto partneris.
- Importas sudaro 22,2 mln. eurų; Kipras yra 52-as pagal prekybos apimtis importo partneris. Daugiausiai importuojamos prekės: orlaiviai ir jų dalys (53%), farmacijos produktai (23%), įvairūs maisto produktai (7%), varis ir jo dirbiniai (6%).
Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Kipras yra penktas (investicijos siekia 1,29 mlrd. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų dydis Kipre 2020 m. buvo 886,8 mln. eurų (antra vieta pagal apimtį).[1]
Pilietiniai mainai redaguoti
| Metai | 2016[10] | 2020[4] | 2021[11] | 2022[5] |
|---|---|---|---|---|
| Kipro piliečių skaičius Lietuvoje | 3 | 9 | 11 | 26 |
| Metai | 2007[10] | 2011[4] |
|---|---|---|
| Lietuvos piliečių skaičius Kipre | 305 | 716 |
Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas redaguoti
Pasiuntiniai Lietuvai redaguoti
Sąrašas nėra baigtinis
- 1994–1996 m. – Tasas Panajidis, pirmasis Kipro ambasadorius Lietuvai (rezidavo Stokholme)
- 2002(?)-2007 m. – Nafsika Chr. Krustis (rezidavo Varšuvoje)
- 2008–2012 m. – Kaliopė N. Avraam
- 2012–2016 m. – Andrėjas Zenonas
- 2017–2020 m. – Petras Kestoras
Pasiuntiniai Kiprui redaguoti
- 1998–2000 m. – Romualdas Misiūnas (rezidavo Tel Avive)
- 2002–2006 m. – Alfonsas Eidintas (rezidavo Tel Avive)
- 2006–2010 m. – Artūras Žurauskas (rezidavo Atėnuose)
- 2012–2017 m. – Alfonsas Eidintas (rezidavo Atėnuose)
- nuo 2017 m. sausio 23 d. – Rolandas Kačinskas (reziduoja Atėnuose)
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 „Kipras“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2022-03-02. Nuoroda tikrinta 2022-03-17.
{{cite web}}: Cite has empty unknown parameter:|4=(pagalba) - ↑ Užsienio reikalų ministerijos informacija dėl nekilnojamojo turto Šiaurės Kipre (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Nauja lietuvių bendruomenė Kipre (Pasaulio lietuvis))
- ↑ 4,0 4,1 4,2 Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ 5,0 5,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Kraujelis, Ramojus (2008). https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/islandora/object/kolekcijos%3AVUB01_000388512. Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 199. ISBN 978-9955-33-371-5.
{{cite book}}:|chapter-url=neturi pavadinimo (pagalba) - ↑ Kipras | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-16 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Užsienio valstybių pirmieji atstovai ir aukščiausiųjų asmenų bei aukščiausiųjų pareigūnų pirmieji vizitai į atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę (Lietuvos Respublikos Seimas)
- ↑ 9,0 9,1 Cyprus-Lithuania bilateral relations (Kipro Respublikos ambasada Lenkijoje ir Lietuvai)
- ↑ 10,0 10,1 Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
Nuorodos redaguoti
- Kipras | Dvišaliai ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis | Prekybiniai ekonominiai santykiai | Ekonominė diplomatija | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-02 iš Wayback Machine projekto.
- Kipras | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-02 iš Wayback Machine projekto.
- / Kipro santykiai su Lietuva – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)