Kino pavasaris (Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“; VTKF arba Vilnius International Film Festival) – didžiausias kino festivalis Lietuvoje, vykstantis nuo 1995 m., kiekvieną pavasarį. Festivalio metu pristatomi įdomiausi, naujausi nekomercinio ir autorinio kino kūriniai, pripažintų režisierių retrospektyvos, žiūrovai turi galimybę susitikti su į Lietuvą atvykstančiais kino kūrėjais.

Festivalio logotipas. Kurtas Aido Urbelio.[1]
Vilniaus kino festivalis „Kino Pavasaris“. Nuotraukos autorius Robertas Daskevičius

VTKF „Kino pavasaris“ pateikia žiūrovams atrinktų, didžiuosiuose pasaulio festivaliuose (Kanų kino festivalis, Tarptautinis Berlyno filmų festivalis, tarptautinis Venecijos kino festivalis, tarptautinis San Sebastiano filmų festivalis, Toronto filmų festivalio ir kt.) įvertintų filmų programą.

Kasmet festivalis pristato daugiau nei 200 filmų per 2 savaites.

Istorija redaguoti

1994 m. tuomet dirbusio Prancūzijos ambasados Lietuvoje kultūros atašė Frederic Jugeau iniciatyva Prancūzijos ambasadoje Vilniuje susirinkę Vokietijos ambasados Lietuvoje kultūros atašė Ronald Münch, minėtas Frederic Jugeau, savaitraščio „7 meno dienos“ redaktorius Linas Vildžiūnas ir „Lietuvos“ kino teatro direktorė Vida Ramaškienė nusprendė drauge surengti tarptautinį kino festivalį. Jie ir buvo festivalio organizacinis komitetas.

Pirmą kartą įvyko 1995 m. kino teatre „Lietuva“. Tais pačiais metais buvo užmegzti kontaktai su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija dėl jos dalyvavimo festivalyje. Pirmojo festivalio svečiu tapo prancūzų režisierius Leos Carax, buvo parodyta jo filmų retrospektyva.

1996 m. antrajame „Kino pavasaryje“ prie užsienio šalių Vokietijos ir Prancūzijos prisijungė ir Didžioji Britanija, dar po metų surengusi Mike’ Leigh filmų retrospektyvą bei suorganizavusi keletą susitikimų su šiuo režisieriumi.

1999 m. Kultūros ministerija delegavo kinotyrininkę Gražiną Arlickaitę rūpintis festivalio „Kino pavasaris“ programa. Gražinos Arlickaitės iniciatyva festivalis išplėtė geografiją ir filmų skaičių. Nuo tų metų prie „Kino pavasario“ kasmet prisidėdavo vis daugiau ambasadų, kultūros institutų. Žiūrovų skaičius kasmet nuo pat festivalio pradžios augo.

2002 m. gegužės 23 d. festivalio „Kino pavasaris“ pavadinimas kaip prekės ženklas buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos Valstybiniame patentų biure.

2002 m. „Lietuvos“ kino teatrą nusipirko „Vilniaus prekybos“ grupės įmonė UAB „Regiono investicija“. Dėl neaiškios kino teatro ateities vykstant privatizacijai buvo nuspręsta perkelti festivalį į kino teatrą „Coca-Cola Plaza“ (dabar „Forum Cinemas Vingis“). 2003 m., atsiskyręs nuo „Lietuvos“ kino teatro, festivalis pasivadino „Vilniaus pavasariu“.

2004 m. UAB „Europos kinas“ iniciatyva buvo nuspręsta grąžinti festivalį į „Lietuvos“ kino teatrą.[2]

Nuo 2003 m. oficialiai dalyvauja Kanų kino festivalio metu vykstančios kino mugėje „Marché du Film“.

2009 m. VTKF „Kino pavasaris“ pirmą kartą pristatė konkursinę programą „Nauja Europa – nauji vardai“ bei tarptautinę žiuri. „Geriausio filmo apdovanojimui“ buvo pristatyti debiutiniai filmai iš Rytų ir Centrinės Europos: Latvijos, Estijos, Bulgarijos, Vengrijos, Kroatijos, Slovakijos bei Bosnijos ir Hercegovinos šalių.

2013 m. festivalyje pirmą kartą pristatyta konkursinė programa „Baltijos žvilgsnis“, kurioje dalyvavo filmai iš Baltijos regiono šalių.[3]

2015 m. festivalis įvyko 20-ąjį kartą. Jame dalyvavo per 270 filmų iš skirtingų pasaulio šalių. Filmai buvo rodomi penkiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Iš viso įvyko 939 seansai.[4] Tarp ryškiausių festivalio svečių buvo Oskarą už geriausią filmą gavęs lietuvių kilmės režisierius Mišelis Hazanavičius, į festivalį sugrįžęs pirmasis jo svečias prancūzų režisierius Leos Carax, Oskarui už geriausią dokumentinį filmą nominuotas amerikiečių režisierius Joshua Oppenheimeris.

2022 m. po dvejų metų pertraukos festivalis įvyko 27 kartą. Atidarymo vakarą parodytas amerikiečių režisierės Kelly Reichardt filmas „Pirmoji karvė“[5] apie XIX amžiaus Oregono žemes, kur užsimezgė vienišiaus virėjo Otiso ir Kinijos imigranto King-Liu draugystė. Festivalio trukmė nuo kovo 24 d. iki balandžio 3 d. Dalis filmų buvo rodomi ir namų kino platformose „kpplius.lt“, „Telia TV“, „Žmonės Cinema“.

2023 m. festivalio organizatoriai kitaip nei įprasta parodė du atidarymo filmus. Vienas jų – lietuvių režisieriaus, operatoriaus Vytauto Katkaus trumpametražis filmas „Uogos“, o kitas – škotės Charlotte`ės Wells debiutinis ilgametražis filmas „Po saulės“.[6]

Tikslai redaguoti

VTKF „Kino pavasaris“ tikslai: suteikti Lietuvos bei Baltijos šalių žiūrovams galimybę išvysti kuo daugiau pripažinto, diskusijų sukėlusio, žinomuose kino festivaliuose apdovanotų nepriklausomo kino filmų iš viso pasaulio, sukurti „nepamirštamą“ kino šventės atmosferą Vilniaus mieste, ugdyti, šviesti ir lavinti jaunąjį žiūrovą.[7]

Narystė redaguoti

  • Tarptautinių ART kino teatrų ir festivalių konfederacija (pranc. Confédération Internationnale des Cinémas d'Art et d'Essai, CICAE), nuo 2009 m.

Šaltiniai redaguoti

  1. „Jubiliejinio „Kino pavasario“ naujienos: naujas logotipas, svetainė ir kalėdiniai siurprizai“. 15min. 2014-11-17. Nuoroda tikrinta 2024-02-19.
  2. „Kino pavasaris“ = „Vilniaus pavasaris“? „7 meno dienos“, Nr. 601, 2004 m. vasario 13 d. Tikrinta 2011-12-05.
  3. “Kino pavasaryje” – nauja konkursinė programa kino kūrėjams iš Baltijos regiono
  4. http://www.delfi.lt/pramogos/kinas/20-asis-kino-pavasaris-939-kino-seansai-ir-svente-mieste.d?id=67265648
  5. „„Kino pavasario“ atidaryme – būrys puošnių svečių: aktuali tema ir laisvės spalvos“. 15min.lt. 2022-03-24. Nuoroda tikrinta 2024-02-19.
  6. „„Kino pavasario“ atidaryme – būrys kviestinių svečių, Kanų festivalio numylėtinis ir Vytauto Katkaus „Uogos““. lrt.lt. 2023-03-16. Nuoroda tikrinta 2024-02-19.
  7. Oficiali festivalio svetainė: apie festivalį Archyvuota kopija 2011-11-05 iš Wayback Machine projekto.. Tikrinta 2011-12-05.

Nuorodos redaguoti