Kiličas

Kiličas (turk. pala; angl. kilij) – osmanų ir turkų naudotas gana daug lenktas kardas.

Kiličas – turkiškas kardas

Pavadinimas kilęs iš turk. kılıç 'kalavijas'.

Kiličai atsirado antroje XV a. pusėje. Pirmieji kiličai turėjo ilgas, silpnai gale lenktas geležtes. Geležtės siauros, į galą siaurėjančios, o trečdalyje ties smaigaliu ar dar trumpesnėje dalyje geležtė dažnai turi platmeną – būna daugiau ar mažiau praplatėjusi. Ši platmena (rus. елмань, angl. yelman) paslenka masės centrą link smaigalio ir padidina kirčio galią.

Kiličai panašūs į persiškus šamširus ir arabiškus saifus, tačiau pastarieji neturi geležtės platmės. Kurį laiką osmanai gamino kiličus, tarpinius tarp originalių kiličų ir šamširų – naudojo šamširų geležtes be platmių ir kiličų efesus. Kiličų efesai turi šiek tiek stambesnius skersinius ir stambesnes buoželes, nei šamširai.

Nuo XVIII a. vidurio kiličus vėl ėmė daryti panašius į ankstyvuosius, bet trumpesnius, dailiau išlenktus ir platesnėmis geležtėmis bei dar platesnėmis platmėmis. Geležčių nugarėlės skerspjūvyje ėmė priminti T formą, dėl ko geležtės pasidarė tvirtesnės bei kertant ėmė daryti didesnę žalą. Kartais teigiama, kad tik šie vėlyvieji kiličai turkiškai vadinami pala.

Kiličai, bet ne kardai

Turkijos kariniame laivyne naudojama devynių raketinių katerių serija Kiliç, paskutiniai bus pastatyti 2009 m.

• 
  Kiličas
• 
  Osmanų sultonų kiličai
• 
  Dar keletas sultonų kiličų

Nuorodos

• Turkish / Ottoman Kilij Sword
• Kilij, Kilig (itališkai, bet su nuotrauka)
• Turkish Kilij (nuotrauka)
• (kiličo nuotrauka)
• (puošnaus kiličo nuotrauka)