Kebi

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kitos reikšmės – Kebi (reikšmės).

Hausų valstybė: Kebbi
Šalis	Nigerija (Kebi)
Tautos	hausai (arevanči)
Miestai	Surame, Birnin Kebi (1700-1831), Argungu (nuo 1849)
Valdovai	Kebi sarkinai

Kebi (angl. Kebbi) – istorinė hausų valstybė, egzistavusi dabartinės Nigerijos Kebi valstijoje.

Istorija

Kebi – viena iš hausų valstybių, klestėjusi Sahelio civilizacijoje. Ji priklausė septynių antrinių valstybių (Banza bakvai) grupei, tačiau jos valdovai senųjų hausų miestų pavyzdžiu titulavosi sarkin. Kartais naudotas vietinis valdovo terminas kanta.

Seniausia Kebi sostinė buvo XVI a. įkurta Suramė (Surame), 40 km. į vakarus nuo Sokoto. Ji priklausė galingai Songajaus imperijai. 1516 m. hausų kilmės vietininkas Muhamadu Kanta šiame mieste paskelbė nepriklausomybę nuo Songajaus ir trumpam sukūrė galingą imperiją Sokoto upės baseine. Ji plėtėsi į gretimas Jauri ir Nupės teritorijas ir sėkmingai priešinosi šiaurinio kaimyno Songajaus bei rytinio kaimyno Bornu agresijai.

Po Muhamadu mirties 1556 m. jo įpėdiniai nesugebėjo išlaikyti hegemonijos kitų hausų miestų-valstybių atžvilgiu ir Kebi reikšmė sumenko. Suramės miestas buvo apleistas XVIII a. pradžioje, perkėlus sostinę į Birnin Kebi.

XIX a. hausų valstybėse prasidėjus fulbių džihadui, Kebi tapo naujai įkurto Sokoto kalifato taikiniu. Sostinę atakavo Usman dan Fodio brolis Abdulahi, kuris 1808 m. paėmė miestą ir įkūrė čia džihadistinį Gvandu emyratą. Tuometinis Kebi sarkinas Mohamadu Hodi pabėgo iš sostinės ir tęsė kovą. Jo įpėdinis Kararis kovojo prieš Gvandu iš Argungu gyvenvietės. Jam mirus 1831 m., įpėdinis Jukubu Nabamė pralaimėjo ir 16 m. turėjo gyventi kaip įkaitas Sokote. Tačiau grįžęs į Argungu, 1849 m. jis vėl paskelbė Kebi nepriklausomybę ir ją išlaikė kovose.

Vėliau karas tarp Gvandu ir Kebi tęsėsi, tačiau Kebi sarkinams pavyko apsiginti. Nuo tada jie pradėti tituluoti Argungu emyrais, o jų valstybė – Argungu emyratu. Karus pabaigė tik britai, kurie emyrate įsitvirtino 1902 m. Kebi išlaikė vietinę dinastiją ir tradicinę autonomiją. Šiuo metu – tai viena iš daugybės tradicinių valstybių Nigerijos sudėtyje.

Kebi sarkinai

Kebi valdovai titulavosi hausų kilmės titulu Sarkin Kebbi arba vietiniu titulu Kanta. Nuo XIX a. II pusės jie dar žinomi kaip Amir Argungu, t. y. Argungo emyrai. Visi jie priklausė vienai, Lekava dinastijai. Dabartinis emyras yra Muhammadu Mera Muza dan Muhammadu Sani, valdantis nuo 1960.

• 1696–1700 Tomo dan Muhammadu
• 1700–1717 Muhammadu dan Giwa
• 1717–1750 Muhammadu Isma`ila Ta-Gandu dan Muhammadu Na Sifawa
• 1750–1754 Muhammadu dan Ta-Gandu
• 1754–1775 `Abd Allahi Toga dan Ta-Gandu
• 1775–1803 Sulemana dan `Abd Allahi Toga
• 1803 Abu Bakar Ukar dan Sulemana
• 1803–1826 Muhammadu Hodi dan Sulemana
• 1826–1831 Karari Isma`ila dan Sulemana
• 1849–1854 Ya`qubu Nabame dan Isma`ila
• 1854–1859 Yusufu Maynassara dan Isma`ila
• 1859–1860 Muhammadu Ba’are dan Ya`qubu Nabame
• 1860–1883 `Abd Allahi Toga dan Isma`ila
• 1883–1915 Muhammadu Isma`ila dan Ya`qubu Nabame
• 1915–1920 Sulemana dan Ya`qubu Nabame
• 1920–1934 Muhammadu Sama dan Isma`ila
• 1934–1942 Muhammadu Sani Muza dan Muhammadu Sama
• 1942–1953 Muhammadu Isma`ila dan Mudi
• 1953–1959 Muhammadu Shefe dan Muhammadu Sama
• nuo 1960 Muhammadu Mera Muza dan Muhammadu Sani