Kazys Ūdra

Kazys Ūdra (Ūdras, Ūdrys, 1857 m. rugpjūčio 13 d. Garšviuose, Panevėžio rajone – 1937 m. lapkričio 1 d. Garšviuose, Panevėžio rajone) – valstietis, knygnešys. Palaidotas Vadaktėlių kapinėse (Panevėžio raj.).

Kazys Ūdra

Antkapis Vadaktėliuose

Biografija

Tėvai – ūkininkai, turėjo 22 ha žemės. Lietuviškai skaityti išmokė daraktorius.

Valdinę pradinę mokyklą lankė Naujamiestyje. Paaugęs dirbo staliumi.

Paskatintas kaimyno J. Venckevičiaus, lietuvišką spaudą platino nuo „Aušros“ laikų. Susipažino su knygnešiais Pranciškumi Paprecku, Vincu Kazanausku, Juozu Neteckiu, Dominyku Mikliumi.

Apie 1883 m. pradėjo gabenti ir platinti lietuvišką spaudą drauge su Jurgiu Bieliniu. 1885 m. Jurgiui Bieliniui pasiūlius, Garšviuose įkurta Garšvių knygnešių draugija. Tapo vienu svarbiausių draugijos narių. Savo namus pavertė knygnešių, ypač Jono Bielinio, prieglobsčio ir lietuviškos spaudos skirstymo punktu. Draugijos buhalteris Adomas Ladukas taip pat apsigyveno jo namuose. Ypač daug padėdavo sesuo Augustė. Atgabentą spaudą paskirsčius, Kazys Ūdra pats išveždavo į Raguvos, Troškūnų, Griežionių, Debeikių, Užpalių apylinkes, kur turėjo daug padėjėjų. Apie naujai gautas knygas pranešdavo laiškais savo bendradarbiams.

1894 m. vasario 4 d. kartu su Jonu Bieliniu ir A. Bružiu dviem vežimais vežė iš Mažosios Lietuvos 17 ryšulių lietuviškos spaudos. Policijos sulaikyti spėjo pabėgti, bet prarado visą spaudą. Tai buvo didžiulis nuostolis, vos nesužlugdęs draugijos. 1894 m. balandžio 14 d. kaimynas N. Škutas, radęs prie savo tvoros 3 ryšulius su spauda, juos perdavė policijai. Dėl šių ryšulių Kazys Ūdra policijos buvo tardomas, bet paliktas laisvėje. 1894 m. birželio 7 d. per kratą namuose rado lietuviškos spaudos, laiškų su inkriminuojančia medžiaga. Susektas ir sulaikytas tik kitais – 1895 m. birželio 13 d. Uždarytas į Panevėžio kalėjimą. 1895 m. birželio 23 d. kratė jo namus ir rado lietuviškų knygų, sąskaitų, knygnešių adresų, užrašų. Sudaryta byla. Caro 1896 m. spalio 14 d. paliepimu nubaustas 2 m. kalėti vienutėje, skaičiuojant laiką nuo arešto, ir 5 m. tremties į Rytų Sibirą. Tremties vieta paskirtas Čerepčios mst. Jakutijoje.

Atlikęs bausmę 1902 m. grįžo į Lietuvą. Leista gyventi Marijampolėje. Čia vėl platino lietuvišką spaudą. Į Garšvius grįžo 1904 m. Po spaudos atgavimo taip pat platino knygas, aktyviai veikė visose kultūrinio gyvenimo srityse. Nuo 1928 m. sausio 1 d. paskirta 75 Lt knygnešio pensija.

Atmintinos vietos ir paminklai

• Kapas ir antkapinis paminklas Vadaktėlių kapinėse.
• Pavardė įrašyta Knygnešių sienelėje Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.