Kavangai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kavangai
Gyventojų skaičius	apie 200 tūkst.
Populiacija šalyse	Namibija, Angola
Kalba (-os)	rukvangali, šišambju, rugciriku, thimbukušu
Religijos	krikščionybė, tradicinė religija
Giminingos etninės grupės	ovambai

Kavangai (kavango, okavango) - Afrikos tauta, gyvenanti Namibijos ir Angolos pasienyje, taip pat gretimose teritorijose Botsvanoje.

Kavangai giminingi kitoms bantu etninėms grupėms, ypač kultūriškai artimi į vakarus nuo jų gyvenantiems ovambams. Jų pavadinimas sutampa su Okavango upe, kurios slėnyje jie gyvena. Kalba keturiomis giminingomis kalbomis, vartojamomis atskirų genčių.

Gyvenamoji vieta ir gentys

Kavangai gyvena palyginti nedidelėje, bet derlingoje teritorijoje, kurią iš pietų supa dykumingos sritys. Regionas maitinamas pirmiausia Okavango upės, kuri lietaus sezono metu labai patvinsta. Skirtingai nei jų pietiniai kaimynai (koikojai, bušmėnai), kavangai yra sėslūs žemdirbiai. Jie augina vietinę soros rūšį - mahangu, kurią papildo kukurūzas, sorgas, pupelė.

Visi kavangai skirstomi į 5 gentis (iš vakarų į rytus): kvangaliai (84 000), mbunzai, šambju, gciriku (36 200) ir mbukušu (35 100).

Istorija

Kavangai migravo iš aukštutinės Zambezės ir įsitvirtino šiose derlingose žemėse dykumos šiauriniame pakraštyje apie XV-XVI a. Nuo XVII a. prasidėjo jų konsolidacija, genčių pagrindu susiformavo penkios primityvios valstybėlės, valdomos vadų, tituluojamų hompa arba fumu. Paveldėjimas jose egzistavo pagal moterišką liniją.

XIX-XX a. sandūroje kavangų etninės žemės buvo padalintos tarp Portugalijos Vakarų Afrikos ir Vokietijos Pietvakarių Afrikos, tačiau Vokietijoje vadai išlaikė tradicinę valdžią, kadangi kolonistai nesikišo į vidaus reikalus.

I pasaulinio karo metais PAR užėmus vokiečių koloniją, kavangų žemės atiteko pastarajai. Administruojant PAR, ovambų teritorijoje įkurtas bantustanas Kavangolendas.