Vikipedija

Karvelių fotografija

Karvelių fotografija – aeronuotraukų fiksavimas pasitelkiant pašto karvelius. Išrasta 1907 m. vokiečių vaistininko Juliaus Noibronerio[1], kuris karvelius naudojo vaistų pristatymui. Ant karvelio buvo tvirtinamas miniatiūrinis automatinis fotoaparatas, fotografuojantis nustatytais intervalais.

Karvelis su miniatiūriniu fotoaparatu, tikėtina, kad buvo naudojamas Pirmajame pasauliniame kare

Kariuomenei karvelių fotografija pasirodė patraukli žvalgybai iš oro. Lauko bandymai kovinėmis sąlygomis, Pirmojo pasaulinio karo metu, buvo daug žadantys, bet dėl sparčiai tobulėjančios aviacijos karvelių būtinybė išnyko ir J. Noibroneris atsisakė tolimesnių eksperimentų. Netrukus, ketvirtajame dešimtmetyje, susidomėjimas idėja grįžo. Antrojo pasaulinio karo metu karveliai buvo naudojami, bet duomenų apie jais atliktas žvalgybas, nėra. Vėliau JAV CŽV sukūrė fotoaparatą su baterijomis, kuris buvo skirtas šnipinėjimui pasitelkiant karvelius, bet duomenys apie jų naudojimą įslaptinti.

Šiais laikais kai kurie mokslininkai ir mėgėjai taip pat naudoja nedideles skaitmenines foto ir vaizdo kameras, kurios pritvirtintos prie įvairių laukinių ir naminių gyvūnų.

Priešistorė redaguoti

 
Onorė Domjė. Nadaras, fotografiją keliantis į meno lygį

Pirmosios aeronuotraukos buvo padarytos 1858 m., aeronauto Nadaro ir 1860 m. Džeimso Bleko[2]. Besivystant fototechnikai, XIX a. pabaigoje, kai kurie tyrinėtojai pradėjo fotoaparatus montuoti į bepiločius skraidymo aparatus. 1880 m. Arturas Batutas atliko eksperimentą, pritvirtindamas fotoaparatą prie aitvaro. Pasekę jo pavyzdžiu daugelis pradėjo kartoti šį fotografijos metodą. 1896 m. Viljamas Edis išgarsėjo, šiuo būdu padaręs aukštos kokybės Bostono fotografiją iš paukščio skrydžio. 1888 m. Amadėjus Denisas aerofotografijai nusprendė panaudoti raketą, kurioje sumontuotas fotoaparatas ir parašiutas. 1897 m., naudodamas raketas, aeronuotraukas darė Alfredas Nobelis[3][4].

XIX a. ir XX a. pradžioje, pašto karvelius naudojo tiek civilinės, tiek karinės organizacijos. Tokiu būdu 1870 m. Prancūzijos-Prūsijos karo metu, fotografas Rene Dagro, pasinaudodamas karvelių paštu, iš Tūro išsiuntė iki 50 000 mikrofilmų ir telegramų į apgultą Paryžių. Iš viso buvo pristatyta apie 150 000 viešų ir privačių telegramų[5][6]. 1889 m. Sankt Peterburge esančioje Rusijos technikos draugijoje atliktas eksperimentas, kurio metu buvo fotografuojama iš aerostato, o eksponuotos fotoplokštelės į žemę siunčiamos karveliais[7].

Julius Noibroneris redaguoti

 
Julius Noibroneris su karveliu ir fotoaparatu (1914 m.)

1903 m. Julius Noibroneris, vaistininkas iš Vokietijos miesto Kronbergo netoli Frankfurto atnaujino praktiką, kurią jo tėvas pradėjo prieš pusę amžiaus. Jis gaudavo receptus ir išsiųsdavo vaistus, sveriančius iki 75 g, karvelių paštu į sanatorijas, esančias netolimame Kionigšteine. Norėdamas gauti didelį pelną už greitą užsakymo pristatymą J. Noibroneris siuntė savo karvelius Frankfurte esančiam didmenininkui. Po trejų metų, užsidarius sanatorijoms, bendravimas karveliais buvo nutrauktas. Kartą, kai vienas jo karvelių pasiklydo rūke, išsekęs grįžo tik po keturių savaičių. Tada J. Noibroneriui kilo mintis aprūpinti savo karvelius automatiniais fotoaparatais tam, kad sekti jų kelią. Ši idėja jam leido sujungti du hobius naujai pramogai, kuri apjungė karvelius ir mėgėjišką fotografiją (vėliau J. Noibroneris sužinojo, kad jo balandis buvo globojamas Vysbadene esančio restorano šefo[8]).

Po sėkmingo miniatiūrinio fotoaparato su laikrodiniu mechanizmu bandymo traukinyje ir važiuojant rogėmis[8], J. Noibroneris pradėjo kurti fotoaparatą, kurį buvo galima pritvirtinti prie karvelio krūtinės. Mediniais fotoaparatų modeliais, kurie svėrė nuo 30 iki 75 g, buvo atrinkti patys stipriausi karveliai[9]. Tam, kad padarytų aeronuotrauką, J. Noibroneris nuvežė karvelius maždaug 100 km nuo namų, kur jie buvo paleidžiami su pritvirtintais fotoaparatais[10]. Paukščiai, norėdami atsikratyti prikabintu svoriu, įprastai namo skrenda tiesia linija, 50-100 m aukštyje[11]. Išlaikymas buvo kontroliuojamas pneumatine sistema. Karvelių su fotoaparatais talpinimui, įrengta karvelidė buvo erdvi, su minkštomis laktomis ir dideliais langais, skirtais paukščiams patekti į vidų[9].

 
Kronbergo (viršuje kairėje) ir Frankfurto (apačioje kairėje ir centre) aeronuotraukos. Karveliai su fotoaparatais (dešinėje)
 
Patentuoto karvelinio fotoaparato pjūvis su dviem objektyvais ir pneumatinės užrakto valdymo sistemos principais
 
Patentuotas fotoaparatas su kirasa ir pakinktais

Iš viso J. Noibroneris sukonstravo apie dešimt skirtingų modelių fotoaparatų. 1907 m. jis padavė paraišką patentui. Iš pradžių jo išradimą „Būdas ir priemonė peizažų fotografavimui iš viršaus“ Vokietijos patentų biuras atmetė kaip neįmanomą, bet įrodžius nuotraukų tikrumą, patentas buvo išduotas 1908 m. gruodį[12][13]. J. Naibroneris taip pat gavo patentus Prancūzijoje[14], Jungtinėje Karalystėje[15] ir Austrijoje[16]. Pradinis atsisakymas patentavimui buvo grįstas klaidinga nuomone apie krovinių gabenimą naminiais karveliais[10]. Nuotraukos gavimo technologija tapo plačiai žinoma dėl J. Noibronerio dalyvavimo 1909 m. Tarptautinėje fotografijos parodoje Dresdene[17] ir Tarptautinėje aviacijos parodoje Frankfurte. Dresdene parodos lankytojai galėjo stebėti su fotoaparatais grįžtančius karvelius, o jų padarytas nuotraukas buvo galima įsigyti vietoje[2][18]. J. Noibronerio nuotraukos gavo prizus Dresdene ir aviacijos parodoje Paryžiuje 1910 ir 1911 m[19].

„Friedrichshof“ dvaro, kuris priklausė Viktorijai Adelaidei Marijai Luizai, nuotrauka tapo įžymi atsitiktinai jį įamžinus sparnuoto „fotografo“. Šis kadras buvo rodomas Vokietijos kino teatruose kaip 1929 m. savaitės kino kronika[20].

Savo lankstinuke, išleistame 1909 m., J. Noibroneris aprašė penkis fotoaparatų modelius:

  • Patentuotas „Dvigubas fotoaparatas“ turėjo du objektyvus, nukreiptus į skirtingas puses (pirmyn/atgal). Kiekvieno objektyvo židinio nuotolis 40 mm. Užraktas sumontuotas fokalinėje plokštumoje. Fotoaparatas vienu metu galėjo padaryti du kadrus. Išlaikymas buvo valdomas pneumatine sistema.
  • Stereoskopinis fotoaparatas su analogiškomis charakteristikomis, tik objektyvai nukreipti į vieną pusę.
  • Modelis su juostos persukimo sistema. Galėjo fotografuoti kelis kadrus iš eilės.
  • Modelis su dumplėse sumontuotu objektyvu. Iki užrakto paleidimo, atviroje padėtyje, silfoną laikė žirklinis mechanizmas, kuris fotografavimo metu iškart susiskleisdavo. Tai leido fotografuoti ant 6×9 cm dydžio fotoplokštelės, esant 85 mm židinio nuotoliui.
  • Panoraminis fotoaparatas fiksavo vaizdus ant 3×8 cm fotojuostos. Užuolaidėlės buvo pakeistos 180° besisukančiu objektyvu. Serijinė gamyba nebuvo pradėta[21].

1920 m. J. Noibroneris aprašė paskutinį 40 g sveriantį modelį, kuris galėjo padaryti iki 12 kadrų[12].

1920 m. J. Noibroneris nustatė, kad dešimt metų sunkaus darbo ir didelių išlaidų buvo apdovanoti tik jo vardo paminėjimu enciklopedijose ir palankiu pagalbinių technologijų vertinimu, tokių kaip mobili karvelidė, kuri savo vertę įrodė karo metu[12]. Panoraminis J. Noibronerio fotoaparatas eksponuotas Vokietijos technikos muziejuje Berlyne ir Vokietijos muziejuje Miunchene[22][23].

Pirmasis pasaulinis karas redaguoti

 
1909 m. parodoje pristatyta J. Noibronerio mobili karvelidė ir fotolaboratorija

J. Noibronerio išradimas galėjo būti naudojamas kariuomenėje. Tais laikais norint gauti žvalgybines nuotraukas iš oro reikėjo gremėzdiškų priemonių, tokių kaip aerostatai, aitvarai arba raketos[12]. 1903 m. brolių Raitų išradimas atvėrė naujas galimybes ir jau Pirmojo pasaulinio karo metu buvo sukonstruoti žvalgybiniai lėktuvai, bet nuotraukos, padarytos karvelių mažame aukštyje, nežiūrint į praktinius sunkumus, teikė tikslesnius duomenis[12].

Prūsijos karo ministerija susidomėjo naujuoju metodu, o iškilusios dvejonės buvo pašalintos sėkmingai atlikus demonstracijas. Pasirodė, kad karveliai ramiai reaguoja į sprogimus. Problema buvo tame, kad kovos metu karvelidę galėjo tekti perkelti ir karveliams reikėtų šiek tiek laiko surandant naują jos vietą[12]. Karvelių grįžimo į karvelidę problemą, dar 1880 m. sėkmingai išsprendė italų kariuomenė[24]. Prancūzų artilerijos kapitonas Reino ją išsprendė prijaukinęs karvelius grįžti į karvelidę[25]. Nežinia, ar J. Noibroneris žinojo apie jo darbus, bet jis numanė, kad sprendimas yra, nes girdėjo apie mugėse gastroliuojančius artistus, kurie savo furgonuose turėjo karvelides. Kelių mėnesių laikotarpyje jis kantriai treniravo jaunus karvelius, tam, kad jie grįžtų į karvelides netgi po to, kai ji perkeliama į kitą vietą[12]. 1909 m. Drezdeno ir Miuncheno parodose jis pristatė vagonėlį, kuriame buvo fotolaboratorija ir kilnojama karvelidė, nudažyta ryškiomis spalvomis.

1912 m.[18] J. Noibroneris baigė 1909 m. pavestą užduotį – Tegelio hidrotechnikos statinių fotografavimą naudojant tik mobiliąją karvelidę. Ilgos derybos baigėsi 1914 m. rugpjūtį, praktiniais bandymais Strasbūro poligone, po to kai valstybė įsigijo išradimą. J. Noibroneris pristatė kariškiams savo karvelius ir įrangą, būtiną bandymams, kurie buvo atlikti kovinėmis sąlygomis patenkinamais rezultatais. Visgi, nežiūrint į tai, šis metodas nebuvo plačiai naudojamas[12][26].

Vietoje to, nusilpninamojo karo metu, karveliai buvo naudojami tradiciškai – pranešimų pristatymui. Mobilios J. Noibronerio karvelidės buvo naudojamos Verdeno mūšyje, kuriame jų naudojimas pasirodė toks naudingas, kad dar didesniais kiekiais buvo naudojamas Somos mūšyje[12]. Pasibaigus karui, ministerija, atsakydama į J. Noibronerio užklausą, pranešė jam apie tai, kad karvelių naudojimas aerofotografijai neturi karinės reikšmės, o tolimesni eksperimentai nutraukiami[18].

Antrasis pasaulinis karas redaguoti

 
Figūrėlė. Vokiečių kareivis, laikantis karvelį su fotoaparatu
 
Piešinys iš šveicariško patento

Nežiūrint į karinės ministerijos poziciją, iškart po Pirmojo pasaulinio karo, 1932 m. tapo aišku, kad vokiečių kariuomenė treniravo karvelius aerofotografijai ir kad nauji vokiški fotoaparatai skrydžio metu gali padaryti iki 200 kadrų[27][28]. Tais pačiais metais prancūzai teigė, kad jie karveliams sukonstravo juostinius fotoaparatus ir sugalvojo paukščių paleidimo priešų užnugaryje būdą, panaudojant apmokytus šunis[29].

Nors Antrojo pasaulinio karo metu karveliai ir mobilios karvelidės buvo plačiai naudojamos, nežinoma, ar karveliai buvo naudojami aerofotografijai. Pasak pranešimo, 1942 m. Raudonoji armija aptiko apleistus vokiečių sunkvežimius su karveliniais fotoaparatais, kuriais buvo galima fotografuoti penkių minučių intervalais, taip pat šunis, apmokytus krepšeliuose pernešti karvelius[30]. 1943 m. pabaigoje sąjungininkai pranešė, kad amerikiečių kariams yra žinoma apie šios technikos naudojimą[31].

Antrojo pasaulinio karo metu buvo gaminamas žaislas, vaizduojantis vokiečių kareivį su balandžiu, nešančiu fotoaparatą. Apie 1935 m. žaislinės figūrėlės buvo gaminamos su „Elastolin“ prekiniu ženklu. Figūrėlė vaizdavo kareivį paleidžiantį karvelį, kuris neša nedidelį fotoaparatą. Šalia jo stovi šuo su narveliu, skirtu karvelių pernešimui[32].

Maždaug tuo pačiu metu karvelinio fotoaparato kūrimu užsiėmė šveicarų laikrodininkas Kristianas Adrianas Mišelis (1912–1980 m.) iš Šmidrudo[33]. 1931 m. jis buvo paskirtas į šveicarų armijos karvelių pašto tarnybą, o 1933 m. pradėjo darbą, kuriuo norėjo pritaikyti J. Noibronerio karvelinį fotoaparatą 16 mm juostai, patobulinant pirmo kadro užlaikymo mechanizmą ir juostos persukimą po kiekvieno kadro. K. Mišelio fotoaparatas patentuotas 1937 m. Šveicarijoje[34], Vokietijoje[35], Prancūzijoje[36], Belgijoje[37] ir Jungtinėje Karalystėje[38]. Jis svėrė tik 70 g ir tikriausiai buvo pirmasis fotoaparatas su laikmačiu, kuris buvo valdomas laikrodinio mechanizmo[39].

K. Mišelio planai parduoti savo fotoaparatus šveicarų armijai nepasiteisino, nes jis negalėjo rasti gamintojo, galinčio gaminti juos reikiamais kiekiais. Iš viso buvo surinkta apie 100 fotoaparatų[21]. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui K. Mišelis patentavo pakuotę ir balną, skirtus balandžiais pernešti juostų rulonus[40].

Šveicarijos fotografijos muziejuje (pranc. Musée suisse de l’appareil photographique), esančiame Vevėje, saugoma apie 1000 nuotraukų, kurias K. Mišelis padarė konstruodamas fotoaparatą[41]. Dauguma nuotraukų padarytos 16 mm fotojuostoje su efektyviu kadro dydžiu 10×34 mm, kurio kokybė pakankama dešimties kartų išdidinimui[39]. 2007 m. parodos kataloge „Karveliai fotografuoja?“ jos klasifikuojamos kaip testinės nuotraukos ant žemės arba per langą, žmogaus nuo žemės arba aukštų vietų, iš lėktuvų aeronuotraukos pagrindu, aeronuotraukos iš gana didelio aukščio, kurios, tikėtina, padarytos karvelių, išleistų iš lėktuvo ir tik nedidelė dalis tipinių nuotraukų, padarytų karveliais[41][42]. 2002–2007 m. laikotarpyje, trys K. Mišelio fotoaparatai buvo parduoti „Kristis“ aukcione Londone[33].

Po Antrojo pasaulinio karo redaguoti

JAV Centrinėje žvalgybos valdyboje buvo sukurtas karvelinis fotoaparatas su baterijomis. Jis šiuo metu eksponuojamas virtualiame CŽV muziejuje. Tinklalapio duomenimis, smulkesnė informacija apie fotoaparato panaudojimą – įslaptinta[43]. Naujienose buvo skelbiama, kad fotoaparatas buvo naudojamas aštuntajame dešimtmetyje vykusiame Šaltajame kare[44][45].

1980 m. Rolfas Oberlėnderis pagamino keletą aukštos kokybės J. Noibronerio panoraminio fotoaparato replikų. 1999 m. vieną iš jų įsigijo Vevėje esantis šveicarų fotografijos muziejus[21].

Dabar šiuolaikiškos technologijos leidžia panaudoti vaizdo kameras. 2004 m. BBC televizijos kanalo laidoje „Animal Camera“ Stivas Leonardas pristatė efektingą filmą, nufilmuotą miniatiūrinėmis kameromis, pritvirtintomis ant erelių, sakalų ir vanagų. Kamerų signalas buvo perduodamas į netoliese esantį imtuvą. Kameros svoris buvo apie 28 g[46]. 2009 m. mokslininkai miniatiūrinius fotoaparatus tvirtino ant albatrosų. Lūpdažio dydžio fotoaparatas fotografavo kas 30 sekundžių[47][48]. Šiais laikais mokslininkai ir gyvūnų mylėtojai taip pat tvirtina kameras ant gyvūnų, tokių kaip katės ir šunys[49].

Literatūra redaguoti

  • Brons, Franziska (2006), "Bilder im Fluge: Julius Neubronners Brieftaubenfotografie" (in de), Fotogeschichte 26(100): 17—36 
  • Gradenwitz, Alfred (1908), "Les pigeons photographes" (in French), L'illustration (3429): 322ff 
  • Neubronner, Julius (1909), Die Brieftaubenphotographie und ihre Bedeutung für die Kriegskunst, als Doppelsport, für die Wissenschaft und im Dienste der Presse. Nebst einem Anhang: 'Die Kritik des Auslandes', Dresden: Wilhelm Baensch 
  • Neubronner, Julius (1910), "Die Photographie mit Brieftauben" (in de), in Wachsmuth, Richard, Denkschrift der Ersten Internationalen Luftschiffahrts-Ausstellung (Ila) zu Frankfurt a.M. 1909, Berlin: Julius Springer, p. 77—96, OCLC 44169647 
  • Oelze, Friedrich Wilhelm (1910), Brieftaubensport und Brieftaubenphotographie, Miniatur-Bibliothek für Sport und Spiel, 30—31, Leipzig, Berlin, Frankfurt a. M., Paris: Grethlein, OCLC 251937979 
  • Wittenburg, Jan-Peter (2007), "Photographie aus der Vogelschau: zur Geschichte der Brieftaubenkamera" (in de), Photo deal 4(59): 16—22 
  • Äschlimann, Heinz (2008), "Die Entstehung des Bildes mit einer Brieftauben-Panoramakamera" (in de), Photographica Cabinett (45): 43f 
  • Berger, Olivier (2008), Rapport concernant le traitement de conservation-restauration d'une série de petits appareils photographiques pour pigeons, Basel: Art Metal Conservation GmbH, p. 4 
  • Häfliger, Rolf (2008), "Eine Brieftaubenkamera aus der Schweiz?" (in de), Photographica Cabinett (45): 34–43 
  • "Des pigeons photographes ?" (in French) (PDF), 2007, OCLC 428248338  Archyvuota kopija 2011-07-06 iš Wayback Machine projekto.

Šaltiniai redaguoti

 
Vikiteka: Karvelių fotografija – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  1. ↑ „Dr Julius Neubronner’s Miniature Pigeon Camera“ (anglų). publicdomainreview.org. Suarchyvuotas originalas 2012-05-16. Nuoroda tikrinta 2012-4-1. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |access-date= (pagalba)
  2. ↑ 2,0 2,1 „History of Aerial Photography“. // papainternational.org. Suarchyvuota iš originalo 2012-06-04. Nuoroda tikrinta 2012-4-9. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |access-date= (pagalba)
  3. ↑ Hildebrandt, Alfred (1907), Die Luftschiffahrt nach ihrer geschichtlichen und gegenwärtigen Entwicklung, München: Oldenbourg, p. 384—386 
  4. ↑ Mattison, David (2008), "Aerial photography", in Hannavy, John, Encyclopedia of Nineteenth-century Photography, p. 12–15, ISBN 978-0-415-97235-2 
  5. ↑ Dagron, Prudent René Patrice (1870), La poste par pigeons voyageurs, Paris: Lahure, p. 21 
  6. ↑ „CHRONOLOGY OF MICROFILM DEVELOPMENTS“. // srlf.ucla.edu. Suarchyvuota iš originalo 2012-06-26. Nuoroda tikrinta 2012-4-8. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |access-date= (pagalba)
  7. ↑ Hildebrandt, Alfred (1907), Die Luftschiffahrt nach ihrer geschichtlichen und gegenwärtigen Entwicklung, München: Oldenbourg, p. 406 
  8. ↑ 8,0 8,1 Neubronner, Julius (1910), "Die Photographie mit Brieftauben" (in de), in Wachsmuth, Richard, Denkschrift der Ersten Internationalen Luftschiffahrts-Ausstellung (Ila) zu Frankfurt a.M. 1909, Berlin: Julius Springer, p. 77–96 
  9. ↑ 9,0 9,1 Neubronner, Julius (1908), "Die Brieftaube als Photograph", Die Umschau 12(41): 814–818 
  10. ↑ 10,0 10,1 Gradenwitz, Alfred (1908), "Pigeons as picture-makers", Technical World Magazine 10: 485—487 
  11. ↑ Feldhaus, F.M. (1910), "Taubenpost" (in de), Ruhmesblätter der Technik – Von den Urerfindungen bis zur Gegenwart, Leipzig: Brandstetter, p. 544—553 
  12. ↑ 12,0 12,1 12,2 12,3 12,4 12,5 12,6 12,7 12,8 Neubronner, Julius (1920), 55 Jahre Liebhaberphotograph: Erinnerungen mitgeteilt bei Gelegenheit des fünfzehnjährigen Bestehens der Fabrik für Trockenklebematerial, Frankfurt am Main: Gebrüder Knauer, p. 23—31, OCLC 3113299 
  13. ↑ German patent DE 204721 («Verfahren und Vorrichtung zum Photographieren von Geländeabschnitten aus der Vogelperspektive»), Neubronner, Julius, issued 1908-12-02, filed 1907-06-20
  14. ↑ «Procédé et appareil pour prendre des vues photographiques de paysages de haut en bas»
  15. ↑ «Method of and Means for Taking Photographs of Landscapes from Above»
  16. ↑ «Vorrichtung zum Photographieren von Geländeabschnitten aus der Vogelperspektive»
  17. ↑ "Les pigeons photographes" (in French), Le Matin, 1909-06-12  Archyvuota kopija 2011-07-08 iš Wayback Machine projekto.
  18. ↑ 18,0 18,1 18,2 Brons, Franziska (2006), "Faksimile: "siehe oben"" (in de), in Bredekamp, Horst; Bruhn, Matthias & Werner, Gabriele, Bilder ohne Betrachter, Akademie Verlag, p. 58—63, ISBN 978-3-05-004286-2 
  19. ↑ Wittenburg, Jan-Peter (2007), "Photographie aus der Vogelschau: zur Geschichte der Brieftaubenkamera" (in de), Photo deal 4(59): 16—22 
  20. ↑ Brons, Franziska (2006), "Bilder im Fluge: Julius Neubronners Brieftaubenfotografie" (in de), Fotogeschichte 26(100): 17—36 
  21. ↑ 21,0 21,1 21,2 "Des pigeons photographes ?" (in French) (PDF), 2007, p. 4–11  Archyvuota kopija 2011-07-06 iš Wayback Machine projekto.
  22. ↑ Deutsches Museum München (2007), "New Exhibition: Photo + Film" (in de), deutsches-museum.de  Archyvuota kopija 2015-09-23 iš Wayback Machine projekto.
  23. ↑ Deutsches Technikmuseum Berlin (2007), Faszination des Augenblicks: Eine Technikgeschichte der Fotografie, p. 4–13  Archyvuota kopija 2012-03-01 iš Wayback Machine projekto.
  24. ↑ Etat-Major Des Armées, France (1886), "Les colombiers militaires en Italie" (in French), Revue militaire de l'étranger, 30, p. 481–490 
  25. ↑ Reynaud, G. (1898), "Les lois de l'orientation chez les animaux" (in French), Revue des deux mondes: 380—402 
  26. ↑ Corporation, Bonnier (1916), "The pigeon spy and his work in war", Popular Science Monthly 88(1): 30–31 
  27. ↑ Magazines, Hearst (1932 m. vasario mėn.), "Carrier pigeons take photos automatically", Popular Mechanics 57(2): 216, ISSN 0032-4558 
  28. ↑ "Carrier pigeons with cameras", The Canberra Times: 2, 1932-04-13 
  29. ↑ "Le pigeon espion" (in French), Lectures pour tous: 55, 1932 m. vasario mėn. 
  30. ↑ Magazines, Hearst (1942 m. rugsėjo mėn.), "Pigeons carry cameras to spy for Nazi army", Popular Mechanics: 33 
  31. ↑ "Pigeons as birds of war", Flight: the Aircraft and Engineer, Official Organ of the Royal Aero Club: 455–457, 1943-10-21 
  32. ↑ Schnug, Ernst (1988), "Die Fototaube" (in de), Figuren-Magazin (1): 17–19 
  33. ↑ 33,0 33,1 Christie’s auctions: Pigeon camera model A no. 948. Sale 9509, Lot 500. South Kensington, 2002-11-19. Pigeon camera Model B no. 937. Sale 9965, Lot 266. South Kensington, 2004-11-16. Pigeon camera Model A no. 803. Sale 5144, Lot 378. South Kensington, 2007-06-06.
  34. ↑ Швейцарский патент CH 192864 «Photographieapparat mit schwenkbarem, mit selbsttätiger Auslösung versehenem Objektiv, insbesondere für Brieftauben», published 1937-12-01, issued 1937-09-15, filed 1936-02-03
  35. ↑ «Panoramakamera mit schwenkbarem Objektiv, insbesondere für Brieftauben»
  36. ↑ «Appareil photographique à déclenchement automatique, particulièrement pour pigeons-messagers»
  37. ↑ «Appareil photographique à déclenchement automatique, particulièrement pour pigeons-messagers»
  38. ↑ „Improvements in or relating to Panoramic-cameras“
  39. ↑ 39,0 39,1 Häfliger, Rolf (2008), "Eine Brieftaubenkamera aus der Schweiz?" (in de), Photographica Cabinett (45): 34—43 
  40. ↑ Swiss patents CH 214355 («Traggerät für Brieftauben») and CH 214356 («Depeschenhülse für Brieftaube»), Michel, Christian Adrian, published 1941-07-16, issued 1941-04-30, filed 1940-06-22
  41. ↑ 41,0 41,1 "Des pigeons photographes ?" (in French) (PDF), 2007, p. 16–29 
  42. ↑ Berger, Olivier (2008), Rapport concernant le traitement de conservation-restauration d'une série de petits appareils photographiques pour pigeons, p. 4 
  43. ↑ "CIA Museum virtual tour", cia.gov 
  44. ↑ Bridis, Ted (2003-12-26), "CIA gadgets: robot fish, pigeon camera, jungle microphones", USA Today 
  45. ↑ Eisler, Peter (2008-07-14), "True to form, CIA keeps its spy museum hush-hush", USA Today 
  46. ↑ „Airborne“. // bbc.co.uk. Suarchyvuota iš originalo 2012-06-26. Nuoroda tikrinta 2012-4-4. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |access-date= (pagalba)
  47. ↑ Sakamoto, Kentaro Q.; Takahashi, Akinori; Iwata, Takashi & Trathan, Philip N. (2009), Earley, Ryan L., ed., "From the Eye of the Albatrosses: A Bird-Borne Camera Shows an Association between Albatrosses and a Killer Whale in the Southern Ocean", PLoS ONE 4(10): e7322, doi:10.1371/journal.pone.0007322, PMID 19809497 
  48. ↑ de Swaaf, Kurt F. (2009-08-10), "Bird's Eye View: Camera-Laden Albatrosses Snap Spectacular Shots", Spiegel Online International 
  49. ↑ „A dog cam? Seth Lakeman leads the way“. // dailymail.co.uk. Suarchyvuota iš originalo 2012-06-26. Nuoroda tikrinta 2012-4-4. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |access-date= (pagalba)


  Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Karvelių_fotografija&oldid=7219161"