Karolingai
Karolingai (lot. Carolingi, pranc. Carolingiens, vok. Karolinger) – VIII a. – X a. frankų valdovų dinastija.
Istorija redaguoti
Dinastijos įkūrėju laikomas Austrazijos didikas Pipinas Vyresnysis. Pirmieji Karolingai buvo įtakingi Merovingų dinastijos frankų karalių mažordomai. Dinastijos pavadinimas kilo nuo majordomo Karolio Martelio, kuris 732 m. Puatjė mūšyje sumušė maurus ir tapo faktiniu visų frankų valdovu.
Karolio Martelio sūnūs Karlomanas ir Pipinas Trumpasis pasidalijo tėvo palikimą. 747 m. Karlomanui atsisakius valdžios Pipinas Trumpasis liko vienintelis valdovas. Remiamas didikų ir popiežiaus Zacharijo 751 m. jis nuvertė paskutinį Merovingą Childeriką III ir tapo frankų karaliumi.
Pipino Trumpojo sūnus Karolis Didysis 768 m. tapo frankų karaliumi, 800 m. popiežius Leonas III jį karūnavo imperatoriumi. Pagal 843 m. Verdeno sutartį Karolio Didžiojo trys vaikaičiai imperiją pasidalijo. Vakarinę dalį (dab. Prancūzija) Karolingai valdė iki 987 m., kai juos pakeitė Kapetingai. Viduriniąją dalį (Lotaringijos karalystė, apimanti šiaurės Italiją) Karolingų atšaka valdė iki 870 m. Merseno sutartimi ši dalis buvo padalyta smulkiau. Rytinę dalį, kuri sudarė Šventosios Romos imperijos branduolį, Karolingai valdė iki 911 m. Čia juos pakeitusi Saksų dinastija save kildino iš Karolingų.[1]
Karolingai redaguoti
.jpg)
_-_Charles_III,_dit_le_simple,_roi_de_France_en_896_(879-929).jpg)
Kiti straipsniai redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Karolingai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 480 psl.
Literatūra redaguoti
- Anton, Hans Hubert: Fürstenspiegel und Herrscherethos in der Karolingerzeit. Röhrscheid, Bonn 1968 (=Bonner historische Forschungen Bd. 32; zugl.: Diss. Bonn 1966).
- Borst, Arno: Die karolingische Kalenderreform. Monumenta Germaniae Historica Band 46, Hahn, Hannover 1998, ISBN 3-7752-5446-3.
- Borst, Arno: Der Streit um den karolingischen Kalender. Monumenta Germaniae Historica, Studien und Texte Band 36, Hahn, Hannover 2004, ISBN 3-7752-5736-5.
- Laudage, Johannes, Lars Hageneier und Yvonne Leiverkus: Die Zeit der Karolinger. Primus Verlag, Darmstadt 2006, ISBN 3-534-15830-X.
- Einhard. Vita Karoli Magni. Translated by Samuel Epes Turner. New York: Harper and Brothers, 1880.
- Hollister, Clive, and Bennett, Judith. Medieval Europe: A Short History.
- Reuter, Timothy (trans.) The Annals of Fulda. (Manchester Medieval series, Ninth-Century Histories, Volume II.) Manchester: Manchester University Press, 1992.
- Reuter, Timothy. Germany in the Early Middle Ages 800–1056. New York: Longman, 1991.
- MacLean, Simon. Kingship and Politics in the Late Ninth Century: Charles the Fat and the end of the Carolingian Empire. Cambridge University Press: 2003.
- Lewis, Andrew W. (1981). Royal Succession in Capetian France: Studies on Familial Order and the State. Cambridge, Massachusetts: Harvard University Press. ISBN 0-674-77985-1.
- Leyser, Karl. Communications and Power in Medieval Europe: The Carolingian and Ottonian Centuries. London: 1994.
- MacKitterick, Rosamond: The Carolingians and the written word. Cambridge 1989, ISBN 0-521-30539-X, 0-521-31565-4.
- MacKitterick, Rosamond: The Frankish kings and culture in the Early Middle Ages. Variorum, Aldershot 1995, ISBN 0-86078-458-4.
- Walter Mohr, Die Karolingische Reichsidee, Münster 1962, 243 S.
- Riché, Pierre: Dictionnaire des Francs vol. 2. Les Carolingiens. Ed. Bartillat, 1997, ISBN 2-84100-125-3. (Deutsche Ausgabe: Pierre Riche: Die Karolinger. Eine Familie formt Europa, DTV 4559, 1991 ISBN 3-421-06375-3)
- Schieffer, Rudolf: Die Karolinger. 4. Aufl., Stuttgart 2006, ISBN 3-17-019099-7.