Karlomanas I
| Karlomanas I | |
|---|---|
| |
| Karolingų dinastija | |
| Gimė | 751 m. birželio 28 d. tiksli vieta nežinoma |
| Mirė | 771 m. gruodžio 4 d. (20 metų) Samusi |
| Palaidotas (-a) | Sen Deni bazilika |
| Tėvas | Pipinas Trumpasis |
| Motina | Bertrada iš Laono |
| Sutuoktinis (-ė) | Gerberga |
| Vaikai | Pipinas |
| Frankų karalius | |
| Valdė | 768–771 m. (~3 metai) |
| Pirmtakas | Pipinas Trumpasis |
| Įpėdinis | Karolis Didysis |
 Vikiteka |
Karlomanas I |
Karlomanas I (751 m. birželio 28 d. – 771 m. gruodžio 4 d.) buvo frankų karalius 768–771 m. Jis buvo antrasis iš išgyvenusių Pipino Trumpojo ir Bertrados iš Laono vaikų, Karolio Didžiojo jaunesnis brolis. Labai mažai žinoma apie jo gyvenimą.
Valdymas redaguoti
Kai Karlomanui I buvo 3 metai jis su tėvu Pipinu ir broliu Karoliu popiežiaus Stepono II buvo pateptas Frankų karaliumi, „Romos patricijumi“, kai šis atvyko prašyti pagalbos prieš lombardus.[1] Mirus Pipinui, broliai pasidalino tėvo karalystę. Karlomano I valdos buvo frankų teritorijų centre, sostinė – Suasonas. Jam priklausė Paryžius, Centrinis masyvas, Langedokas, Provansas, Pietų Austrazija, Burgundija, Elzasas ir Alemanija. Šie regionai buvo silpnai susieti ir apsupti Karolio valdų. Nors juos buvo lengviau ginti, jie duodavo mažiau pajamų.[2]
Manoma, kad Karlomanas I ir Karolis Didysis nemėgo viens kito, bet neaišku kodėl. Kai kurie istorikai teigia, kad jie laikė save vieninteliais Pipino įpėdiniais: Karolis, nes buvo vyresnis, o Karlomanas, nes teisėtas sūnus[3] (kartais teigiama, kad Karolis buvo pavainikis, bet su tuo daugelis nesutinka)[2]. Kaip bebūtų karalystės padalinimas pablogino brolių santykius, nes jie jautėsi apgauti.[3]
Karlomano valdymas buvo trumpas ir audringas. Broliai dalinosi Akvitanija, kuri sukilo po Pipino mirties. 769 m. Karolis vyko su armija malšinti sukilimą, Karlomanas atvyko padėti, bet susipyko su broliu netoli Puatjė ir atsitraukė.[4] Kai Karolis sutriuškino maištininkus, Karlomano autoritetas frankų tarpe smuko.[5][6] Jų santykiams prastėjant motina Bertrada tarpininkavo, bet ji buvo Karolio pusėje, su kuriuo gyveno.[6]
770 m. Bertrada pradėjo savo planą apsupti Karlomaną. Karolis vedė Dezideratą, lombardų karaliaus ir rytinio Karlomano kaimyno Deziderijaus dukrą. Po to motina užtikrino Tasilo III, Bavarijos kunigaikščio, jos vyro sūnėno paramą. Ji net siekė popiežiaus palaiminimo Karolio vestuvėms. Tačiau Steponą III teoriškai neramino draugų frankų ir priešų lombardų sąjunga. Praktiškai jis buvo tarp lombardų grėsmės ir galimybės atsikratyti popiežiaus kurijoje galingu antilombardišku Kristofu.[7]
Šie manevrai buvo palankūs frankams, bet kėlė grėsmę Karlomanui. Jis pasiūlė paramą popiežiui prieš lombardus ir pradėjo slaptas derybas su Kristofu. Tačiau Deziderijui žiauriai nužudžius Kristofą, Steponas III parėmė frankų ir lombardų sąjungą. Karlomaną išgelbėjo Karolio skyrybos su Deziderata. Pažeminta ir supykus ji susidėjo su Karlomanu prieš Karolį ir popiežių, kuris vėl pareiškė savo priešiškumą lombardams.[8]
Palikimas redaguoti
Karlomanas mirė 771 m. gruodžio 4 d. Spėjama, kad nuo didelio kraujavimo iš nosies.[9][10] Tuo metu jis buvo arti karo su broliu. Karolio biografas Einhardas tai laikė Karlomano patarėjų klaida.[9] Jis buvo palaidotas Reimse, bet XIII a. perkeltas į Šv. Deniso katedrą.
Karlomanas vedė Gerbergą, kurią jam parinko Pipinas, pasak Stepono III.[11] Jis susilaukė dviejų sūnų, kurių vyresnis buvo Pipinas. Gerberga tikėjosi, kad jos sūnus taps karaliumi, bet Karlomano pusbrolis Adalhardas, Šv. Deniso abatas Fulradas, grafas Varinas ją išdavė ir pasiūlė Karoliui prisijungti Karlomano valdas, ką jis padarė.[12] Gerberga pabėgo („be jokios priežasties“)[13] su sūnumis ir ištikimu grafu Autcharu į Deziderijaus rūmus. Šis vertė naują popiežių Adrianą I patepti Karlomano sūnus frankų karaliais.[14] Karolis Didysis įsiveržė į Italiją ir užėmė Lombardų karalystę. Deziderijus su šeima buvo pagautas, kankintas, išsiųstas į vienuolynus. Gerbergos ir jos vaikų likimas nežinomas, bet manoma, kad jie atsidūrė vienuolyne Karolio įsakymu.[15]
Nepaisant įtemptų santykių, Karolis savo antrą sūnų pavadino Karlomanu, bet 781 m. pervadino Pipinu.[8]
Išnašos redaguoti
- ↑ Chamberlin, Russell, The Emperor Charlemagne, p.44
- ↑ 2,0 2,1 Riché, Pierre, The Carolingians, p.85
- ↑ 3,0 3,1 Chamberlin, Russell, The Emperor Charlemagne, p.62
- ↑ Collins, Roger, Medieval Europe
- ↑ McKitterick, Rosamond, The Frankish Kingdoms under the Carolingians, p.64
- ↑ 6,0 6,1 Chamberlin, Russell, The Emperor Charlemagne
- ↑ Davis, Raymond (Editor), The Lives of the Eighth Century Popes, 102–103 n.76; Chamberlin, Russell, The Emperor Charlemagne, 64–65; McKitterick, Rosamond, The Frankish Kingdoms under the Carolingians, pp.64–65; Collins, Roger, Early Medieval Europe, 279
- ↑ 8,0 8,1 McKitterick, Rosamond, The Frankish Kingdoms under the Carolingians, 65
- ↑ 9,0 9,1 Chamberlin, Russell, The Emperor Charlemagne, p.70
- ↑ Story, Joanna, „Cathwulf, Kingship, and the Royal Abbey of Saint-Denis“, Speculum 74.1 (January 1999:1–21)
- ↑ Dutton, PE, Carolingian Civilisation: A Reader, p.25
- ↑ Riché, Pierre, The Carolingians, 86
- ↑ Einhard, The Life of Charlemagne, in Dutton, PE, Carolingian Civilisation: A Reader, 29
- ↑ Riché, Pierre, The Carolingians, 97
- ↑ Chamberlin, Russell, The Emperor Charlemagne, 75.
Nuorodos redaguoti
Karlomanas I Gimė: 751 m. birželio 28 d. Mirė: 771 d. gruodžio 4 d.
| ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Pipinas Trumpasis |
Frankų karalius 768 – 814 Kartu su Karoliu Didžiuoju (768 – 771) |
Po to: Karolis Didysis |