Karališkas mūšis (2000 filmas)
| Karališkas mūšis | |
|---|---|
 | |
| Pavadinimas | バトル・ロワイアル (Batoru Rowaiaru) |
| Kilmės šalis | Japonija |
| Režisierius | Kinji Fukasaku |
| Prodiuseris (-iai) | Masao Sato Masumi Okada Teruo Kamaya Tetsu Kayama[1] |
| Scenaristas (-ai) | Kenta Fukasaku |
| Operatorius | Katsumi Yanagishima[1] |
| Kompozitorius | Masamichi Amano[1] |
| Vaidina | Tatsuya Fujiwara Aki Maeda Takeshi Kitano Chiaki Kuriyama Tarō Yamamoto Masanobu Andō Kou Shibasaki |
| Metai | 2000 |
| Žanras | Distopinis veiksmo trileris |
| Pagal knygą | Koushun Takami „Karališkas mūšis“ |
| Trukmė | 113 min.[2] |
| Kalba | japonų |
| Platintojas | Toei Company[1][3] |
| Biudžetas | 4,5 mln. JAV dol. |
| IMDb įrašas | |
Karališkas mūšis (angl. Battle Royale, jap. バトル・ロワイアル = Batoru Rowaiaru) – 2000 m. japonų režisieriaus Kindži Fukasaku distopinis veiksmo trileris, pastatytas pagal to paties pavadinimo Koušuno Takamio romaną.
Filme pasakojama apie jaunesniųjų vidurinių mokyklų studentų grupę, kurie Japonijos totalitarinės vyriausybės priverčiami kovoti tarpusavyje dėl išlikimo.
Filmo biudžetas siekė apie 4,5 mln. JAV dol. Filmas Japonijoje tapo hitu ir yra vienas daugiausiai pajamų surinkusių filmų šalyje.[4] Buvo rodytas ar išleistas video formatu 22 šalyse.[5] Filmas susilaukė pasaulinio pripažinimo ir neretai vadinamas vienu garsiausių Japonijos filmų bei vienu geriausių režisieriaus Kindži Fukasaku filmų. Režisierius mirė kurdamas šio filmo tęsinį, nufilmavęs tik vieną sceną su Takeši Kitano. 2003 m. jį užbaigė jo sūnus Kenta Fukasaku ir dedikavo tėvui.
Fabula redaguoti
Vyksmo vieta ir laikas redaguoti
Veiksmas vyksta Japonije netolimoje ateityje, kuomet pastarosios ekonomika yra žlugusi. Milijonai žmonių tapo bedarbiais. Švietimo sistema yra iš esmės sužlugusi: neturėdami vilčių ateityje gauti darbą ir kaip protestą, moksleiviai boikotuoja pamokas, ištisos klasės palieka mokyklas. Dalis į gatves išėjusių jaunuolių plėšikauja, ir, suprantama, nesimokantys neturi jokios ateities net jei ekonomika ir atsitiestų, tad nesugebėdama suvaldyti padėties ir neturėdama tam resursų, valstybė išleidžia įstatymą, pagal kurį kiekvienais metais burtų keliu bus išrenkama viena iš mokyklą boikotavusių klasių, jos nariai surenkami, nuvežami į valstybės valdomą salą, iš kurios gyventojai išsikėlė. Tenai žaidžiamas žiaurus išlikimo žaidimas – klasės mokiniams yra duodami skirtingi ginklai atsitiktine tvarka, jie apmokomi ir kelių minučių tarpais paleidžiami į mišką. Namo gali grįžti tik vienas – visiems moksleiviams uždedami antkakliai, kurie sprogs, jei po trijų dienų bus likę daugiau nei vienas žmogus. Taip siekiama mokyklų nelankančias klases įbauginti ir sugrąžinti į švietimo įstaigas.
Veikėjai redaguoti
Filmas pasakoja apie vieną penkiolikmečių klasę, jau prieš kurį laiką boikotavusią mokyklą. Visi 40 jos mokinių gauna pasiūlymą vykti į nemokamą ekskursiją su „buvusia“ klase ir, kadangi dauguma yra pasiilgę buvusių draugų, jie visi sutiko ir linksmai besišnekučiuodami kaip kadaise važiavo autobusu. Tačiau važiuojant tuneliu buvo paleistos dujos, nuo kurių apsvaigę nieko neįtarę paaugliai užmigo. Atsibudo jie tik apleistoje nenaudojamoje mokykloje, minėtoje negyvenamoje saloje. Lydimas armijos pasirodė buvęs jų klasės auklėtojas, kuriam tą dieną, kai klasė boikotavo mokyklą, vienas paauglių dūrė peiliu. Jis pranešė, kad klasė buvo atrinkta pagal minėtą įstatymą. Įsibaiminusiems moksleiviams buvo parodytas trumpas informacinis filmukas apie dalyvavimo taisykles, taip pat pasakyta, kad prie klasės prijungiami dar du žmonės, kurie kaip naujokai turėjo prie jos prisijungi mokykloje, bet dėl boikoto tas taip ir neįvyko. Moksleiviams išdalijamos kuprinės su reikmenimis ir ginklais bei jie išleidžiami į mišką.
Siužetas redaguoti
Vėliau rodoma, kas toliau vyksta saloje, o per trumpus, bet įtaigius atsiminimų intarpus atskleidžiami herojų charakteriai, kaip jie sutarė ir gyveno kažkada, tais laikais, kai Japonija dar buvo taiki ir turtinga šalis. Veikėjai labai skirtingi – yra klasės pirmūnų ir prastai besimokiusių, klasės lyderių ir tokių, iš kurių tyčiodavosi, populiarių merginų ir tokių, į kurias niekas nežiūrėjo, ir t. t. Matosi, kaip praeities tarpusavio santykiai, taip pat draugystės, meilės, pavydas ir keršto troškimas lemia jų veiksmus dabar. Siužetas atskleidžiamas tiek per žodžius ir veikėjų dialogus, tiek per įtaigius vaizdus. Bent sykį parodomi visi 42 moksleiviai, suteikiama šiek tiek informacijos apie juos. Tačiau kokie 10 herojų yra pagrindiniai, jie rodomi daugiausiai. Jie atstovauja skirtingiems charakteriams ir skirtingoms pažiūroms. Kaip ir dažniausiai būna japonų filmuose (skirtingai nei Holivudo), nėra tiesiogiai teigiama, kur gėris, o kur blogis, leidžiama tai nuspręsti patiems žiūrovams: taigi kaip filmas baigsis irgi neaišku iki pat pabaigos, vyksta daug netikėtų siužeto posūkių. Pasakojama ne tik apie moksleivius, bet ir apie viską prižiūrėti su armijos pagalba turintį klasės auklėtoją, perteikiami jo jausmai ir veiksmai. Ganėtinai su veiksmu kontrastuoja retkarčiais pasigirstanti klasikinė muzika. Jei kuris nors moksleivis žūva, parašomas jo numeris, vardas, pavardė, ir kiek moksleivių dar liko.
Gamyba redaguoti
Filmas sukurtas pagal to paties pavadinimo Koušuno Takamio romaną. Romane taip pat aprašyti panašūs įvykiai, tiesa, jų priežastis tenai kiek skiriasi: alternatyviosios istorijos žanro romanas pasakoja apie Japoniją, kuri laimėjo Antrajame pasauliniame kare ir dabar joje klesti naciams artima vyriausybė: dėl nesustabdomo populiacijos didėjimo ji nutaria vykdyti karališko mūšio projektą, jis vykdomas keliasdešimt kartų per metus, ir taip išnaikinant daug klasių, stabdomas populiacijos augimas. Romane daugiau aprašyti visi herojai ir jų buvimas saloje. Filmo kūrėjams teko istoriją trumpinti – jie nusprendė kiek pakeisti siužetą, kad jis būtų aktualesnis dabarties laikams. Scenarijų adaptavo režisieriaus sūnus Kenta Fukasakus. Kindžiui Fukasakui tai jau buvo vienas paskutinių filmų, jis mirė kurdamas jo tęsinį „Karališkas mūšis 2“. Šia tema, be romano ir filmo, taip pat dar yra sukurta ir kelių dalių manga. Tęsinys „Karališkas mūšis 2“, išleistas 2003 m., nebuvo toks sėkmingas kaip pirmtakas.
Vertinimas, reakcija į filmą, įtaka redaguoti
Filmas vertinamas už netikėtą ir iki tol nepanaudotą idėją, japonų filmams būdingą nenuspėjamumą bei aiškaus gėrio ir blogio nebuvimą.[reikalingas šaltinis] Filmas priverčia susimąstyti, tarytum perteikia tam tikrą sumažintą visuomenės modelį, kuriame staiga buvo pakeisti nusistovėję tarpusavio santykiai. Rodoma, kaip žmonės gali pasikeisti įvairiomis aplinkybėmis.[reikalingas šaltinis]
Filmas atvėrė nemažos dalies vakariečių akis į japonų kinematografiją, kuri ganėtinai skiriasi nuo vakarietiškosios. Atsirado kritikuojančių filmą dėl jame perteikiamo žiaurumo, prilygintino Stanley Kubrick filmui „Prisukamas apelsinas“.[3] Remiantis 47 kritikų įvertinimais, „Rotten Tomatoes“ filmui skyrė 87 % teigiamų recenzijų, o vidutinis įvertis siekia 7,54 balo iš 10. Vieningu kritikų sutarimu, „„Battle Royale“ yra kontroversiška, žiaurumo kupina alegorija į paauglių tarpusavio santykius, ypatingai išryškėjanti gyvybės ar mirties akivaizdoje.“[6]
„Battle Royale“ tapo kultūriniu reiškiniu ir yra laikomas vienu įtakingiausių filmų per pastaruosius dešimtmečius, padariusiu didelę įtaką pasaulinėje populiariojoje kultūroje. Nuo pat filmo pasirodymo terminas battle royale buvo iš naujo apibrėžtas kaip pasakojimo žanras, kur atrinktai žmonių grupei nurodoma nužudyti vienas kitą iki kol išliks tik vienas. Kūrinys tapo įkvėpimo šaltiniu daugeliui žiniasklaidos medijų, tame tarpe filmams, animacijai, komiksams, vaizdiniams romanams ir kompiuteriniams žaidimams. Pavyzdžiui, filmo motyvais sukurtas kompiuterinių žaidimų žanras battle royale.
Apdovanojimai ir nominacijos redaguoti
Apdovanojimai
- Japonijos kino akademijos apdovanojimas 2001 – geriausias montažas (Hirohide Abe)
- Žydrojo kaspino apdovanojimas 2001 – geriausias filmas ir geriausias aktorius (Tatsuya Fujiwara)
Nominacijos
- Japonijos kino akademijos apdovanojimas 2001
- Geriausias aktorius (Tatsuya Fujiwara)
- Geriausias režisierius (Kinji Fukasaku)
- Geriausia muzika (kompozitorius Masamichi Amano)
- Geriausias filmas
- Geriausias scenarijus (Kenta Fukasaku)
- Geriausias garsas (garso režisierius Kunijo Ando)
- Katalonijos tarptautinis filmų festivalis 2001 – geriausias filmas
Išnašos redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 „Battle Royale (2000)“. British Film Institute. Nuoroda tikrinta 2018-02-23.
- ↑ „Battle Royale (18)“. British Board of Film Classification. 2001-07-09. Suarchyvuotas originalas 2014-03-03. Nuoroda tikrinta 2013-02-03.
- ↑ 3,0 3,1 Koehler, Robert (2001-01-22). „Battle Royale“. Variety. Nuoroda tikrinta 2012-03-27.
- ↑ Battle Royale – Internet Movie Database
- ↑ Garger, Ilya. "Royale Terror. " Time. 2003-06-30 Archyvuota kopija 2007-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Battle Royale“. Rotten Tomatoes. Suarchyvuotas originalas 2017-11-27. Nuoroda tikrinta 2020-03-31.