Kaprotinijos
Kaprotinijos (lot. Caprotinia) – Senovės Romoje vykdavusi šventė, pavadinta Junonos Kaprotinos, dievų motinos, santuokos, vaisingumo, moterų globėjos deivės vardu. Ji vykdavo liepos 9 d. Šią dieną buvo pagerbiamos moterys vergės. Ceremonijos metu jos save mušė kumščiais ir plakė rykštėmis. Aukojimo apeigų rituale teisę dalyvauti turėjo tik moterys.
Junonos kultas redaguoti
Junonai kartu su Jupiteriu ir Minerva ant Kapitolijaus kalvos buvo pastatyta šventykla. Joje buvo laikomos Junonos šventosios žąsys, kurios, pasak Plutarcho, savo gagenimu 390 m. pr. m. e. išgąsdino galus ir taip išgelbėjo Romą.
Legendos redaguoti
Kaprotinijų šventimo datą ženklina du įvykiai: Romos valdovo mistinis dingimas ir romėnų karo pergalė prieš galus. Vienoje iš dviejų legendų minimas Marso laukas, kuriame buvusi „Ožkų pelkė“ (Palus Caprae). Ją maitino Tibro potvyniai bei nedidelis upelis. Šioje vietoje Romulas atsivertė į dievus. Tai atsitiko tą dieną, kai vyko asamblėja, ir staiga užtemo saulė, kilo didelė audra su baisiu griaustiniu. Žmonės gelbėdamiesi išsilakstė, tačiau audrai nurimus pasigesta jų karaliaus Romulo.
Pagal kitą legendą, per Galų karus romėnė, kalėjusi priešų galų stovykloje, įlipo į figos medį su uždegtu fakelu rankoje, liepsną nukreipdama į miesto pusę. Taip ji davė ženklą romėnams pradėti puolimą, ir jiems tai pavyko, iškovojant ženklią pergalę.