Kapadokijos karalystė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kapadokijos karalystė, dar žinoma kaip Ariaratidų karalystė – helenistinė valstybė, egzistavusi Mažojoje Azijoje (dab. rytų Turkijos teritorijoje), istoriniame Kapadokijos regione.

Kapadokijos karalystė
Romos klientė (nuo 95 m. pr. m. e.) Ponto klientė (89-64 m. pr. m. e.)
← 331 m. pr. m. e. – 17 m. →
Sostinė	Mazaka/Euzebija
Kalbos	graikų kalba
Politinė struktūra	Romos klientė (nuo 95 m. pr. m. e.) Ponto klientė (89-64 m. pr. m. e.)
Istorija
- Įkūrimas	331 m. pr. m. e. m.
- Atiteko Romai	17 m. m.

Raida

IV a. pr. m. e. Kapadokija buvo valdoma kaip Achemenidų imperijos Kapadokijos satrapija. Paskutinis jos satrapas buvo Ariaratas I. Satrapiją nukariavus Aleksandrui Makedoniečiui, Ariaratui 331 m. pr. m. e. pavyko paskelbti nepriklausomybę ir tituluotis pirmuoju Kapadokijos karaliumi. 323 m. pr. m. e., diadochams dalijantis valdžią, teisę į Kapadokiją gavo Aleksandro karvedys Perdikas. Tačiau kadangi Ariaratas atsisakė paklusti, Perdikas jį užpuolė, nukryžiavo ir jėga pasodino savo vietininką Eumeną.

Ariarato sūnėnas Ariaratas II Armėnijoje išlaukė Eumeno mirties ir su Armėnijos karaliaus Ardoato pagalba atsiėmė Kapadokijos sostą. Tiesa, jis buvo priverstas pripažinti Seleukidų siuzerenitetą. Tačiau jo įpėdinis Ariamnas jau valdė nepriklausomai, o Ariaratas III vėl titulavosi karaliumi.

Valdant Ariaratui IV, Kapadokija užmezgė draugiškus ryšius su kaimynine Pergamo karalyste, o per šią – su Romos Respublika. Didžiausio suklestėjimo karalystė pasiekė valdant karaliui Ariaratui V, kuris tęsė draugišką politiką su Pergamu ir Roma, garsėjo kaip filosofas ir menų globėjas.

Jam mirus įpėdiniu liko mažametis sūnus, kuo pasinaudojo aplinkinių karalysčių valdovai. Pirmiausia Kapadokiją užpuolė Ponto karalystė, o po karaliaus mirties – Bitinijos karalystė. Bitinijos karalius Nikomedas III vedė karaliaus našlę, kad paimtų sostą, tačiau jį išvijo Ponto karalius Mitridatas VI. Šis kėlė valstybėje suirutę, keletą kartų sodindamas sau palankius mažamečius valdovus.

Tam tikrą stabilumą šalyje įnešė Roma, kuri 95 m. pr. m. e. į sostą pasodino Ariobarzaną I. Galutinis Ponto pralaimėjimas 63 m. pr. m. e. vėl sustiprino Kapadokijos pozicijas ir net išplėtė jos žemes Ponto sąskaita. Tačiau Roma nuolat kišosi į valstybės vidaus reikalus, galutinai paverdama ją protektoratu.

Kuomet Marko Antonijaus įsakymu buvo nužudytas Kapadokijos karalius Ariaratas X, 36 m. pr. m. e. į sostą buvo pasodintas Antonijaus kurtizanės sūnus Archelajas. Tuo metu augo Romos imteresai regione ir buvo ieškoma preteksto panaikinti šią tolimą rytų karalystę. Kuomet Archelajas, pakviestas į Romą ir sulaikytas ten, mirė, Kapadokija paversta Kapadokijos provincija.

Dinastija

• Ariaratas I, 331–322 pr. m. e.
• Ariaratas II, 301–280 pr. m. e.
• Ariamnas II, 280–230 pr. m. e.
• Ariaratas III, 255–220 pr. m. e.
• Ariaratas IV Euzebas, 220–163 pr. m. e.
• Ariaratas V Euzebas Filopatoras, 163–130 pr. m. e.
• Orofernas, 157 pr. m. e.
• Ariaratas VI Epifanas Filopatoras, 130–116 pr. m. e.
• Ariaratas VII Filometoras, 116–101 pr. m. e.
• Ariaratas VIII, 101–96 pr. m. e.
• Ariaratas IX, c. 95 pr. m. e.
• Ariobarzanas I Filoromėjas, 95–~63 pr. m. e.
• Ariobarzanas II Filopatoras, ~63–51 pr. m. e.
• Ariobarzanas III Euzebas Filoromėjas, 51–42 pr. m. e.
• Ariaratas X Euzebas Filadelfas, 42–36 pr. m. e.
• Archelajas, 36 m. pr. m. e.–17 m. e. m.