Kanadinė berniklė

Branta canadensis
Kanadinė berniklė (Branta canadensis)
Kanadinė berniklė (Branta canadensis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Žąsiniai paukščiai
( Anseriformes)
Šeima: Antiniai
( Anatidae)
Gentis: Berniklės
( Branta)
Rūšis: Kanadinė berniklė
( Branta canadensis)
Binomas
Branta canadensis
Linnaeus, 1758
Kanadinės berniklės paplitimo arealas
Kanadinės berniklės paplitimo arealas:
rožinė spalva - didžiausias vasarą
tamsiai gelsva - peri vasarą (savaiminės)
tamsiai žalia - ištisus metus (savaiminės)
tamsiai mėlyna - žiemavietės (savaiminės)
šviesiai žalia - ištisus metus (invazinės)
šviesiai melsva - žiemavietės (invazinės)
šviesiai geltona - peri vasarą (invazinės)

Kanadinė berniklė, kanadinė žąsis (Branta canadensis) – žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis.

Paplitimas redaguoti

Savaiminė Šiaurės Amerikoje rūšis, introdukuota dalyje Vakarų Europos.

Į Didžiąją Britaniją iš Šiaurės Amerikos pirmą kartą atvežtos 1678 m.[1] Populiacija augo lėtai ir tik po beveik 300 metų, XX a. septintajame dešimtmetyje, jų skaičius viršijo 10 000 individų.[2] Šiuo metu peri apie 47 000 porų.[3]

Europoje dar peri Farerų salose, Nyderlanduose, Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Čekijoje, Ukrainoje, Lenkijoje ir Skandinavijoje.[3] Švedijoje jau XX a. septintajame dešimtmetyje šių žąsų populiaciją sudarė apie 10 000 porų.[1] Tuo laiku jos pradėjo perėti ir Suomijoje.[1] Iki XX a. devintojo dešimtmečio pabaigos čia šių žąsų skaičius pasiekė 3000 paukščių, daugiausia vakarų ir pietvakarių pakrantėje,[4] o šiuo metu yra apie 10 000 individų.[5]

Paplitimas Lietuvoje redaguoti

Lietuvoje retoka, bet dėl galimo kryžminimosi su vietinėmis Lietuvoje gyvenančiomis žąsimis, ji įtraukta į invazinių rūšių Lietuvoje, katalogą. Kitose Europos šalyse pačios berniklės ir jų palikuonys ima stumti vietinius paukščius, kurie gali ir išnykti.[6]

Lietuvoje šių žąsų medžioklė galima tik su atskiru aplinkos ministerijos leidimu.[7]

Gyvenama aplinka redaguoti

Gyvena šiaurės zonoje esančiuose tundros sūriuose ežerėliuose ir netoli jų.[5] Peri nedidelėmis kolonijomis.

Pradėjus kanadinėms žąsims plisti Skandinavijoje, buvo nuogąstaujama, kad jos nustelbs pilkąsias žąsis.[2][8] Tačiau ši baimė pasirodė nepagrįsta,[8] nes skiriasi rūšių gyvenimo būdas.[2] Pilkosios žąsys peri toli nuo jūros kranto esančiose buveinėse, o kanadinės žąsys peri arti kranto ir dažniausiai maitinasi ant vandens.[2] Nors šios žąsys būna agresyvios kitų rūšių atžvilgiu, bet pilkąsias žąsis toleruoja.[1] Pilkųjų žąsų netgi pagausėjo, kai kanadinės žąsys išplito.[1]

Pastebėta, kad antims yra saugiau sukti lizdus netoli šios žąsies lizdų, nes šios atbaido plėšrūnus. Gagos ir antys gali perėti vos per metrą nuo kanadinių žąsų lizdų.[1]

Taip pat skaityti redaguoti

Galerija redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 Nummi, Petri: Suomeen istutetut riistaeläimet, s. 10–12. Julkaisusarjan 9. osa. 2. uudistettu painos. Helsinki: Helsingin yliopisto, Maatalous- ja Metsäeläintieteen Laitos, 1988. ISBN 951-45-4760-8.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Nummi, Petri: Mäyränelämää ja myyräntöitä, s. 99–101. Helsinki: Tammi, 1995. ISBN 951-31-0547-4.
  3. 3,0 3,1 BirdLife International: Branta canadensis IUCN Red List of Threatened Species. Version 2013.2. 2012. International Union for Conservation of Nature, IUCN, Iucnredlist.org. Viitattu 5.6.2014.
  4. Järvinen, Olli; Miettinen, Kaarina: Sammuuko suuri suku? – Luonnon puolustamisen biologiaa, s. 124. Vantaa: Suomen luonnonsuojelun tuki Oy, 1987. ISBN 951-9381-20-1.
  5. 5,0 5,1 Kanadanhanhi. Luonnossa.com. Luonnossa.net -tiimi. Nuoroda tikrtina 2010-08-28.
  6. grynas.delfi.lt / Lietuvą okupuoja vis daugiau invazinių gyvūnų ir augalų, Paulius Paulaitis, 2012 m. liepos 4 d.
  7. 2000 m. birželio 27 d. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės.
  8. 8,0 8,1 Kalaja, Eeva: Suomen Luonnon Tietosanakirja, s. 51. Helsinki: Valitut Palat, 1977. ISBN 951-9078-31-2.

Nuorodos redaguoti