Kamarninkas
Kamarninkas (lenk. komornik) – XVI a. – XVIII a. pab. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos pareigūnas, dažniausiai bajoras, atsakingas už žemėvaldos ribų nustatymą arba XIX a. – XX a. pr. Lenkijos ir Lietuvos palivarkinio dvaro matininkas.
Pareigybė redaguoti
Po 1564-1566 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės administracinių ir teismų reformų kamarninkai tapo apskrities (pavieto) pakamario padėjėjais. Pagal 1588 m. III Lietuvos Statutą pakamaris galėjo turėti vieną arba du bajorų kilmės kamarninkus, kurių užduotis buvo padėti pakamario teismo bylose dėl žemės ribų. Kartais mažiau svarbias bajorų žemės bylas kamarninkai sprendė patys. Nustatyti žemių ribas kamarninkams padėdavo ir kiti pakamario teismo valdininkai, matininkai, ežiaženklių kasėjai. Po Abiejų Tautų Respublikos panaikinimo XIX a. – XX a. pr. kamarninkais vadinti Lenkijos ir Lietuvos palivarkinio dvaro matininkai.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Rimvydas Petrauskas. Kamarninkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 251 psl.