Kalnų khmerai
| Kalnų khmerai | |
|---|---|
 Mnongų moterys, Vietnamas
| |
| Gyventojų skaičius | 1-6 mln. |
| Populiacija šalyse | Kambodža, Vietnamas, Tailandas, Laosas |
| Kalba (-os) | monų-khmerų kalbos |
| Religijos | budizmas, animizmas |
| Giminingos etninės grupės | khmerai, vietnamiečiai ir kt. |
Kalnų khmerai (khmerų kalba: ខ្មែរលើ Khmer Loeu) – Pietryčių Azijos tautų ir genčių grupė. Kambodžoje laikomi khmerų etninės grupės dalimi. Kalnų khmerai gyvena rytų Kambodžoje, pietų Laose, vidurio ir pietų Vietname, paskiros grupės gyvena Tailande. Populiacija – apie 1,5 mln. žmonių.
Dauguma genčių kalba daugybe nedidelių austroazinių kalbų, priklausančių monų-khmerų kalbų grupei, tačiau kai kurios gentys kalba austroneziečių kalbomis.
Išskiriamos šios kalnų khmerų etninės grupės: zerajai, mnongai, stiengai, kui, bru (arba brao), ede, sui, sedangai, banarai, ma, sre, kraoliai, kravetai, krungai, tampuonai, lamamai.
Dauguma gyvena kalnuose. Verčiasi lydimine žemdirbyste, kitur paplitusi ariamoji ir drėkinamoji (ryžių auginimas). Taip pat svarbi medžioklė, žvejyba, maisto rankiojimas. Tikinčiųjų dauguma yra budistai, yra brahmanizmo elementų, ryškūs animizmo kultai.
Istorija redaguoti
Manoma, kad kalnų khmerai susiformavo iš dalinai išlikusių senųjų gyventojų ir lygumų khmerų. Tiek kalnų khmerų tiek lygumų khmerų panašūs būstai, apranga, mityba, papročiai ir apeigos (buivolų aukojimas), mitologija. Būdinga matrilokalinė santuoka[1].
Dėl gana sudėtingų žemdirbystei gamtos sąlygų, kalnų khmerai nepatyrė stiprios įtakos iš aplinkinių civilizuotų valstybių ir sudarė buferinę zoną tarp lygumų khmerų vakaruose ir čiamų (vėliau vietnamiečių) rytuose. Dėl ilgos izoliacijos, vietos gentys nesiekė sukurti centralizuotų valstybių, išlaikė gana primityvų gyvenimo būdą, pirmykštes religijas.
Vakariniai kaimynai juos vadindavo apibendrintais žeminančiais terminais phnuong ar samre, rytiniai kaimynai – mọi. XIX a. kalnų khmerų gyvenamą regioną valdė prancūzai, kurie juos pavadino apibendrinančiu terminu „kalniečiai“ (pranc. Montagnards). Prancūzų laikais visas arealas buvo padalintas tarp trijų Prancūzijos Indokinijos administracinių vienetų: Anamo, Kambodžos ir Laoso.
1954 m. prancūzams pasitraukus iš regiono, kalnų khmerų gentys liko padalintos tarp Pietų Vietnamo, Kambodžos ir Laoso. Kambodžoje jos buvo pavadintos kalnų khmerais ir jas bandyta integruoti į didesnę khmerų tautą. Vietname jos tapo vadinamos degarais.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Kalnų khmerai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
