Kaktusinė pelėda
| Micrathene whitneyi | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Kaktusinė pelėda | ||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||
 Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Micrathene whitneyi J. G. Cooper, 1861 | ||||||||||||||
 Kaktusinės pelėdos paplitimas Šiaurės Amerikos žemyne:
|
Kaktusinė pelėda (Micrathene whitneyi) – tikrųjų pelėdų (Strigidae) šeimos paukštis. Tai smulkiausia ne tik pelėdinių paukščių (Strigiformes) būrio rūšis, bet smulkiausia rūšis tarp visų plėšriųjų paukščų.
Paplitimas redaguoti
Aptinkama pietinėje Šiaurės Amerikos dalyje (pietvakarinėje JAV dalyje ir Meksikoje). Paplitimo areale nėra reta. Daugiausia gyvena krūmais ir kaktusais apaugusiose dykumose (čiaparalėje), bet pasitaiko ir kitur savo areale (išskyrus grynus pušynus).[2]
Išvaizda redaguoti
Tai maža, naminio žvirblio dydžio pelėda. Kūno ilgis 130–140 mm, sparnų ilgis 99–113 mm, uodega 45–53 mm. Patinai sveria 36–45 g, patelės 41–48 g. Apvalia (be „ausų“) galva ir trumpa uodega. Spalva įvairuoja tarp pilkšvos ir rusvos, akys su siaurais baltokais antakiais. Skrydis kiek panašus į šikšnosparnio, bet ne toks chaotiškas. Balsas sudėtingas, gali būti iki 20 „natų“, poros ūbauja kartu neretai visą naktį. Lotyniškai taip pavadinta žymaus amerikiečių geologo, Josiah Dwight Whitney (1819–1896), garbei.[2]
Gyvenimo būdas redaguoti
Naktinis paukštis, neagresyvus, labiau linkęs sprukti nei kovoti. Minta daugiausia vabzdžiais (žiogais, šimtakojais, cikadomis, maldininkais, skėriais), jų lervomis, taip pat skorpionais. Gali užpulti pelę, kitą mažą paukštį ar smulkų driežą, net gyvatę. Daug grobio pagriebiama skrendant, nes šitos pelėdžiukės skrydyje labai manevringos, prireikus gali „pakibti“ ore.[2]
Kiaušinius deda kaktusų ar medžių uoksuose (priklauso nuo genių, kurie tuos uoksus išskaptuoja). Deda dažniausiai tris kiaušinius, nors gali būti nuo vieno iki penkių. Peri dvi savaites (pagal kitus šaltinius 24 dienas). Skirtingai nuo kitų pelėdų, patinėlis padeda perėti, kartais paleisdamas patelę pamedžioti. Jauniklius maitina patelė, bet ji perduoda jiems patinėlio atneštą maistą. Sėkmingiausiai jauniklius auginančios Šiaurės Amerikos pelėdos (apsiplunksnavusiais jaunikliais tampa apie 70 % kiaušinių).[2]
Laisvėje dažniausiai išgyvena iki 5 metų.
Porūšiai redaguoti
Išskiriami 4 porūšiai, iš kurių 1 išnykęs[3][4]:
- Micrathene whitneyi whitneyi Cooper, JG, 1861; JAV pietvakariuose ir šiaurės vakarų Meksikoje.
- Micrathene whitneyi idonea Ridgway, 1914; pietinis Teksasas ir iki centrinės Meksikos.
- Micrathene whitneyi sanfordi Ridgway, 1914; Žemutinė Pietų Kalifornija
- † Micrathene whitneyi graysoni Ridgway, 1886; Sokoro saloje išnykusios
Taip pat skaityti redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „IUCN Red List - Micrathene whitneyi“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Elf Owl Micrathene whitneyi www.owlpages.com
- ↑ worldbirdnames.org / Owls | IOC World Bird List / v11.1
- ↑ itis.gov / Micrathene whitneyi (J. G. Cooper, 1861)
