Kaizeris
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kaizeris (vok. Keisar, Kayser, Keiser, Keyser) – vokiečių titulas, atitinkantis imperatorių. Dažniausiai naudojamas kalbant apie Vokietijos imperiją.
Titulo pirmtakai redaguoti
Romėniškąsias imperijos tradicijas 800 m. perėmė Karolis Didysis ir jo Frankų imperija. Kai ši buvo padalinta, imperatoriaus titulas atiteko valdovui, valdančiam Romos karalystę. Po įvairių paveldėjimų karalystė, o kartu ir titulas, atiteko rytinei (vok.) karalystei. Šventosios Romos imperijos imperatoriai save vaidino Kaiser, derindami imperatoriaus titulą su Romėnų Karaliaus vardu; savo valdymą jie kildino iš Romos imperijos dinastijų ir valdovo vardą išvedė iš Caesar (Cezaris), išreikšdami neva jiems patikėtą paveldą.
Austrijos-Vengrijos imperijos (1804–1918 m.) vadovai, gimę Habsburgų dinastijoje, kurios atstovai nuo 1440 m. buvo Šventosios Romos imperijos imperatoriai, taip pat buvo tituluojuami kaizeriais.
1871 m. kilo daug ginčų dėl Vokietijos imperatoriaus titulo. Deutscher Kaiser (vokiečių imperatorius) buvo pasirinktas atmetus kitas alternatyvas, kaip Kaiser von Deutschland arba Kaiser der Deutschen. Per Vokietijos imperijos istoriją tebuvo 3 kaizeriai, visi priklausė Hohencolernų dinastijai:
- Vilhelmas I (1871–1888 m.);
- Frydrichas III 1888 m., valdė 99 dienas.
- Vilhelmas II, (1888–1918 m.), paskutinis Vokietijos monarchas.
