Kagoras
Kagoras (rus. кагор, pranc. Cahors) – raudonasis vynas, gaminamas iš vynuogių, auginamų Cahors miesto (Prancūzija) apylinkėse. Cahors yra Appellation d’origine contrôlée (AOC), kuris yra dalis Pietvakarių Prancūzijos vynuogininkystės rajono.
Kagoras – desertinis vynas. Kai kur gaminamas baltasis bei rausvas vynas ir įvardijamas kaip krašto vynas (Vin de Pays).
Tamsiai rubininės spalvos. Skonis sodrus, minkštas, aksominis, pasižymi subtiliais kakavos ir šokolado tonais. Aromatas – prieskonių, kavos ir juodųjų vaisių. Paprastai Kagoro stilius panašus į tvirto Bordo vyno variantą.
Istorija redaguoti
Vyndarystė Cahors apylinkėse prasidėjo dar Senovės Romos laikais – vynuogynus užveisė apie 50 m. pr. m. e. Nuo tada vynai tapo Quercy regiono požymiu, vynų istorija persipynė su regiono istorija.[1]
Viduramžiais kagorus vadino „juodaisiais Loto vynais“. Juos gėrė per karalienės Eleanoros Akvitanietės vestuves su Anglijos karaliumi Henriku II. Popiežius Jonas XXII, gimęs Cahors mieste, kagorą padarė savo stalo ir sakramentiniu vynu.
Kagorą vertino ir gėrė Rusijos imperatorius Petras I, o Rusijos stačiatikių bažnyčia kagorą padarė sakramentų vynu. Patekę į Anglijos karalių dvarą kagorai ėmė rimtai konkuruoti su klaretais (į Angliją importuojamasis Bordo vynais).
Cahors vyno istorija yra susijusi su Lo upe. Šio regiono vynas būdavo išgabenamas pavojinga, bet laivuojama Lo upe. XVIII a. apie 10 000 statinių vyno pro Bordo buvo išgabenta eksportui į Šiaurės Europą, Antilus ir Ameriką.
XIX a. pabaigoje (1883–1885 m.[1]) Cahors regioną kaip ir kitus vynuogininkystės regionus nusiaubė amarai Phylloxera.
Antrojo pasaulinio karo metais Uzbekijoje gamintas kagoro tipo vynas „Uzbekistan“ buvo tiekiamas karo ligoninėms, kur įeidavo į sveikstančių kareivių ir karininkų maisto davinį.
1956 m. vasarį Cahors apylinkėse smarkiai atšalo, ir šaltis sunaikino praktiškai visus regiono vynuogynus, kuriuos teko masiškai atsodinti. Po persodinimo Malbec vynuogės pasidarė dar labiau dominuojančios. 1971 m. Kagoras gavo AOC statusą[1]
Vynuogės redaguoti
Kagoro dominuojančios vynuogių veislės yra Malbec (vietiniai pavadinimai – Côt, Côt Noir ar Auxerrois), kuri turi sudaryti be mažiau kaip 70 % vyno. Papildomos vynuogės – iki 30% – Merlot it Tannat.[2][3] Dėl Malbec vynuogių prigimties jaunas kagoras gali turėti gana daug taninų, bet išlaikomas jis gerėja.
Cahors vynuogynai užima apie 4200 ha plotą.[2] Žymėjimas AOC Cahors leidžiamas tik raudoniesiems Cahors vynams. Tose apylinkėse daromas baltasis ir rausvas vynas parduodamas kaip krašto vynas (Vin de Pays) Du Lot.[3]
Gamyba redaguoti
Juos daro įvairiuose vyndarystės regionuose. Pagrindinis šių vyno gaminimo ypatumas – šiluminis apdorojimas. Vynuoges skina, kai cukraus jose būna apie 220 g/dm³, ir spaudžia. Traiškytas vynuoges pakaitina iki +65 °C ir palieka rezervuaruose atvėsti ir rūgtelėti – turi surūgti ne mažiau kaip 30 g/dm³ cukraus (~3 %). Tada atskiria rūgstantį skystimą nuo kietųjų dalių ir įpila rektifikuoto spirito.
Kagoro tipo vynams priskiria ir kitu būdu gamintus vynus. Traiškytas vynuoges paraugina, po to spirituoja ir hermetiškuose rezervuaruose laiko 2–5 mėnesius. Tada spirituotą skystį atskiria ir tvarko toliau. Naudojant šią technologiją (šildymas, spiritavimas ir nusistovėjimas), būsimas gėrimas perima daugiau dažančiųjų medžiagų, todėl vynas įgyja labai tamsią raudoną spalvą.
Nuorodos redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Frenchentree.com: The Black Wine of Cahors, accessed on March 21, 2008
- ↑ 2,0 2,1 Terroir-France.com: Cahors wine information, accessed on March 21, 2008
- ↑ 3,0 3,1 Vin de Cahors.com: The Wines of Cahors Archyvuota kopija 2009-03-22 iš Wayback Machine projekto., accessed on March 21, 2008