Kačaičių akmuo
| Kačaičių akmuo | |||
|---|---|---|---|
  Kačaičių akmuo |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Žalgirio seniūnija | ||
| Aukštis | 1,65 m | ||
| Plotas | 0,025 ha | ||
Kačaičių akmuo, vad. Didžiuoju, Ypatinguoju kūliu (akmeniu) – mitologinis akmuo pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kačaičiuose (Žalgirio seniūnija), 150 km į šiaurės rytus nuo Kartenalės I ir Kartenalės II santakos, Kartenalės I kairiajame krante.
Akmuo redaguoti
Akmuo natūralus, balkšvas, netaisyklingos formos, pailgas rytų – vakarų kryptimi, 5,2 m ilgio ir 4 m pločio. Pietinis šonas status, 1,65 m aukščio, kiti nuolaidesni, šiaurės rytinė dalis nuskelta. Paviršius žemėja į vakarų pusę, viršuje yra negilus 1,6 × 1,2 m dydžio įdubimas. Akmuo apkerpėjęs ir apsamanojęs, aplinka apaugusi medžiais.
Teritorijos plotas – 0,025 ha.
Kultūros vertybių registre neregistruotas.
Padavimai redaguoti
- Akmenį nešė velnias, bet užgiedojus pirmiesiems gaidžiams pametė.
- Akmenį nešusi ragana, bet sutikusi velnią jį pametė.
- Prie akmens sutemus klaidino: praeivis ilgai klaidžiodavo aplinkui, kol susivokdavęs kur esąs.
- Po akmeniu pakasti pinigai: ne vienas drąsuolis ėjo jų ieškoti, bet niekas nerado.
- Prie akmens senovėje buvo atliekamos pagoniškos apeigos, apie kurias byloja žemėje randamos anglių liekanos.
- Seniau į riedulį trenkė perkūnas, nuskėlęs nuo akmens atplaišą.
Istorija redaguoti
Vietos gyventojų akmuo laikomas ypatingu, kadangi daugiau tokio dydžio akmenų apylinkėje nėra. Dėl to jis vadinamas Didžiuoju, Ypatinguoju kūliu (akmeniu). Kaip kultūros paveldo objektą jį 1935 m. išaiškino Kartenos pradinės mokyklos vedėjas Antanas Dibisteris.
1958 m. ūkininkas Pranas Balsevičius akmens pašonėje iškasė duobę ir nustatė, kad akmens apačia yra 1,80 m gylyje nuo žemės paviršiaus.
1972 – 1986 m. – respublikinės reikšmės archeologijos paminklas.[1]