Juras Požela (1925)
| Juras Požela | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1925 m. gruodžio 5 d. Maskva, Rusija |
| Mirė | 2014 m. lapkričio 20 d. (88 metai) Vilnius |
| Tėvas | Karolis Požėla |
| Motina | Eugenija Tautkaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Rima Poželienė |
| Vaikai | Elena, Karolis |
| Veikla | fizikas, akademikas, partinis ir politinis veikėjas |
| Partija | 1953 m. SSKP, 1990 m. LDDP, 2001 m. LSDP |
| Alma mater | 1951 m. Maskvos universitetas |
Juras Požela (1925 m. gruodžio 5 d. Maskvoje, Rusija – 2014 m. lapkričio 20 d.[1]) – Lietuvos ir Rusijos fizikas, akademikas, kieto kūno plazmos ir puslaidininkių fizikos mokyklos Lietuvoje kūrėjas, mokslo, visuomenės, partinis bei politinis veikėjas.
Biografija redaguoti
Tėvas Karolis Požėla buvo žymus LKP veikėjas (1926 m. sušaudytas), motina Eugenija Tautkutė – aktyvi komunistinio pogrindžio dalyvė, rašytoja.
1933–1941 m. Maskvoje mokėsi vidurinėje mokykloje, 1941–1942 m. – Darbo rezervų mokykloje prie vagonų remonto gamyklos. 1942–1943 m. dirbo gamykloje tekintoju, tekinimo staklių derintoju. 1943–1945 m. tarnavo Raudonojoje armijoje. 1946 m. Vilniuje baigė I. Černiachovskio gimnaziją. 1946–1948 m. studijavo Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultete, 1948–1951 m. – Maskvos universiteto Fizikos fakultete.
1952 m. pradėjo dirbti VU Fizikos ir matematikos fakulteto Eksperimentinės fizikos katedroje. 1952–1956 m. mokėsi SSRS MA Puslaidininkių instituto aspirantūroje, 1956 m. – mokslų kandidatas. 1956 m. LSSR MA – Fizikos ir technikos instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1956–1958 m. – vyr. mokslinis bendradarbis, 1958–1963 m. – puslaidininkių elektronikos sektoriaus vadovas ir direktoriaus pavaduotojas. 1958–1977 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame institute ir Vilniaus universitete, nuo 1966 m. – profesorius. 1963–1966 m. – LMA Fizikos ir matematikos instituto direktorius. 1964 m. Leningrado A. Jofės fizikos institute apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją[2]. 1967–1985 m. – naujai įkurto LMA Puslaidininkių fizikos instituto direktorius. 1972–1984 m. – LSSR MA viceprezidentas, 1984–1992 m. – prezidentas[3]. Nuo 1996 m. – Puslaidininkių fizikos instituto vyr. mokslinis bendradarbis.
1968 m. išrinktas LSSR MA tikruoju nariu. 1972–1979 m. – „Žinijos“ draugijos pirmininkas. 1984 m. – SSRS mokslų akademijos akademikas bei Europos fizikų draugijos tarybos narys. 1991 m. išrinktas Europos mokslo ir meno akademijos nariu, 1993 m. – Europos akademijos nariu. 1992 m. tapo Tarptautinio mokslinės kultūros centro Lietuvos skyriaus prezidentu.
Mokslinė veikla redaguoti
Tyrė karštųjų elektronų emisiją ir kitus su jais susijusius reiškinius puslaidininkiuose, esančiuose nehomogeniškuose superaukšto dažnio elektriniuose laukuose, griūtinę jonizaciją puslaidininkiuose, karštųjų krūvininkų injekciją ir jų nulemtą aukšto dažnio elektromagnetinių virpesių generaciją dioduose, elektromagnetinių bangų sklidimą ir elektros srovės nestabilumus puslaidininkių plazmoje. Taip pat sukūrė naujus elektronų spektro diagnostikos metodus puslaidininkiuose helikoninėms bangoms nesuardant medžiagos.[4] Daugiau kaip 400 mokslinių straipsnių, apie 100 išradimų, 9 monografijų autorius ir bendraautoris.
Partinė ir politinė veikla redaguoti
Nuo 1953 m. – SSKP narys. 1964–1972 m. – kandidatas į LKP CK narius, nuo 1976 m. – LKP CK narys. Nuo 1975 m. – LSSR AT deputatas. Nuo 1990 m. – LDDP, nuo 2001 m. – LSDP Vilniaus skyriaus narys.
1992–1996 m. – LR Seimo narys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys.[5]
Bibliografija redaguoti
- Горячие электроны / Vincentas Dienys, Juras Požela. – Vilnius: Mintis, 1971. – 289 p.: iliustr.
- Плазма и токовые неустойчивости в полупроводниках. – Maskva, 1977. – 367 p.: iliustr. (1981 m. anglų k.)
- Monografijų serija „Elektronai puslaidininkiuose“ (nuo 1978 m.)
- Коэффициент диффузии горячих электронов. – Vilnius: Puslaidininkių institutas, 1980. – 72 p.: iliustr.
- Магнитоконцентрационные эффекты / Juras Požela, A. Sašukas. – Vilnius: Puslaidininkių institutas, 1983. – 44 p.: iliustr.
- Физика быстродействующих транзисторов. – V.: Mokslas, 1989. – 261 p.: iliustr. – ISBN 5-420-00688-X (1993 m. anglų k.)
- Poželų sodyba Bardiškiuose. – Vilnius, 2003. – 23 p.: lent.
Įvertinimas redaguoti
- 1965 m. LTSR nusipelnęs mokslo veikėjas
- 1965 m. LSSR valstybinė premija
- 1971 m. Spalio revoliucijos ordinas
- 1975 m. Darbo raudonosios vėliavos ordinas
- 1978 m. Lenino premija
- 1981 m. Darbo raudonosios vėliavos ordinas
- 1982 m. LSSR valstybinė premija
- 1985 m. Socialistinio darbo didvyris
- 1988 m. SSRS valstybinė premija
- 1997 m. DLK Gedimino 3 laipsnio ordinas [6]
- 2000 m. Draugystės ordinas (Rusija)
- 2005 m. Lietuvos mokslo premija
- 2008 m. Nacionalinė pažangos premija (su Artūru Žukausku)
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „Mirė buvęs Seimo narys Juras Požela“. ELTA. 2014-11-21. Nuoroda tikrinta 2014-11-21.
- ↑ http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=P&sritis=F Archyvuota kopija 2013-12-03 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Juras Požela. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 422
- ↑ Sveikiname Jurą Poželą // Fizikų žinios, 1995 m., Nr. 9
- ↑ 1992–1996 m. kadencijos Seimo narys
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=41399
Literatūra redaguoti
- Juras Požėla: literatūros rodyklė / Vilija Motiekienė, Nijolė Šaduikienė. – Vilnius, 1985. – 163 p.
- Akademikas Juras Požela: gyvenimas, atiduotas mokslui / Jonas Rudokas. – Vilnius: Margi raštai, 2005. – 572 p.: iliustr. – ISBN 9986-09-298-1
- Mokslinės veiklos motyvacija ir istorija / Juras Požela. Bibliografija (sud. Vida Jucienė). – Vilnius: Puslaidininkių fizikos institutas, 2008. – 51 p.: diagr. – ISBN 978-9955-750-03-1