Juodasis peslys

Juodasis peslys (Milvus migrans) – vanaginių (Accipitridae) šeimos paukštis.

Išvaizda

Juodasis peslys yra maždaug suopio dydžio.

Patino ir patelės visas kūnas tamsiai rudas (išskyrus nugarą), neryškiai išilgai dryžuotas. Galva šviesi, palša. Uodega iškirpta, vidurinės vairuojamosios plunksnos trumpesnės už kraštines. Snapas ir nagai juodi, kojos geltonos. Rainelė ruda. Patelės paprastai didesnės.

Jaunikliai tamsiai rudi, išmarginti šviesiai rusvomis dėmelėmis. Pakaušis ir gerklė blankesni. Pūkuotų jauniklių viršus rausvai rudas, kūno apačia balta. Galva ir kaklas balti, prie akies dryželiai. Akys tamsiai rudos.

Paplitimas

Eurazijoje paplitęs nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje arealas siekia Baltąją jūrą, šiaurės Uralą, Obės ir Jenisejaus vidurupį. Pietuose paplitęs iki Arabijos ir Viduržemio jūrų. Gyvena visoje Afrikoje, išskyrus Sacharą, Australijoje, Indijos vandenyno salose.

Rūšis Lietuvoje reta, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Biologija

Lizdavietę pasirenka upių slėniuose, ežerų pakrantėse, šalia žuvininkystės tvenkinių, užliejamų pievų. Peri dideliuose miškų masyvuose arba nedidelėse giraitėse prie vandens telkinių. Juodasis peslys – atsargus ir tylus paukštis.

Skrydis lengvas, manevringas. Skrisdamas geba nuo vandens paviršiaus pastverti auką. Grobį medžioja skraidydamas arba tykodamas nuo pakilumos. Poros pastovios, ta pati pora toje pačioje lizdavietėje gali įsikurti kelerius metus iš eilės. Dėtyje dažniausiai būna 2–3 kiaušiniai, sveriantys maždaug po 53 gramus. Perėjimo laikas – apie 30 dienų.

Juodasis peslys minta smulkiais gyvūnais, kartais lesa dvėselieną. Medžioja vandens telkinių pakrantėse, užmirkusiose pievose, miško aikštelėse, kirtavietėse. Gaudo varles, tritonus, driežus, pelėnus, vabzdžius, žvirblinių paukščių jauniklius.

Vikižodynas

Šaltiniai

• Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logmanas. – Vilnius: Mokslas, 1990.