Julijus Federis
Julijus Federis latv. Jūlijs Feders | |
---|---|
Gimė | 1838 m. birželio 19 d. Kuoknesė, Vidžemės gubernija |
Mirė | 1909 m. vasario 1 d. (70 metų) Nižynas, Ukraina |
Veikla | latvių tapytojas |
Žinomas (-a) už | Vienas latvių peizažo pradininkų |
Julijus Federis (latv. Jūlijs Feders, rus. Юлий Иванович Феддерс, 1838 m. birželio 19 d. Kuoknesė, Vidžemės gubernija – 1909 m. vasario 1 d. Nižynas, Ukraina) – latvių tapytojas. Vienas latvių peizažo pradininkų.
Biografija redaguoti
1857–1862 m. studijavo Sankt Peterburgo, 1875–1876 m. tobulinosi Diuseldorfo dailės akademijoje; nuo 1880 m. Peterburgo dailės akademijos narys. 1876–1886 m. ir nuo 1898 m. gyveno Belgorode.
Kūryba redaguoti
Nutapė daugiausia Latvijos („Gaujos slėnis“ 1891 m., „Siguldos parke“ 1907 m.) ir Rusijos („Žiemos vaizdas Pavlovske“ 1890 m., „Dniestro upė Podolsko gubernijoje“ 1899 m.) peizažų. Kūryboje rėmėsi realizmo ir romantizmo principais, jai įtakos turėjo to meto rusų tapyba. Nuo 1861 m. dalyvavo parodose (Sankt Peterburgas, Maskva, Londonas, Ryga).[1]
Galerija redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Julijus Federis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 17 psl.